3 dalykai, dėl kurių gyvenu kiekvieną dieną

Pirmąją Naujųjų metų dieną pasižadėjau, kad kasdien į užrašų knygelę užsirašysiu bent po tris dalykus, kurie mane tą dieną pradžiugino, suteikė kitokių teigiamų emocijų, įkvėpė ir pan.

Kad pažadas neliktų tik šiaip eiliniu pasižadėjimu, kuriais lengvabūdiškai švaistomės naujamečiu, jį dargi užsirašiau.

Kam man viso šito reikia? Kad išgyvenčiau. Rimtai. Praėjusieji metai buvo tokie baisūs, kad vos sulaukiau, kada jie pagaliau baigsis. Bet, kaip rašė Ugnė Barauskaitė vienoje savo knygoje, rytoj vėl reikės gyventi, tad jau sausio 1-ąją sėdau prie savo raudonosios užrašų knygelės, kurią parsivežiau iš Paryžiaus, ir ėmiau rašyti…

Psichologai sako, kad tokie pakeverzojimai gydo protą ir sielą, padeda siekti gyvenimo pilnatvės, kovoti su neigiamais jausmais. Na, tokia savotiška nemokama terapijos priemonė.

Net kai diena atrodo šūdinų šūdiniausia (būna tokių), prisiverčiu rasti po tuos tris gerus dalykus, kurie mane ištiko.

Kartais, jei žinau, kad jų pritrūks, pati jų pasidarau, tarkim, vieną dieną per pietų pertrauką nuėjau į „Crème de la Crème“ išuostyti kvepalų su kava. Likau nevalgiusi, bet užtat padariau dalyką, kurį seniai planavau. Dar anais metais. Arba nusipirkau bronzinės spalvos natūralų lūpų blizgį iš „Lush“, tam, kad galėčiau tą dieną kažką gražaus parašyti.

Kartais tai būna nugirsta ar kur nors perskaityta mintis.

Ar šiaip gražus įkvepiantis paveikslėlis (dievulėliau, koks Ingos Bytautės žiedas, numirt gali!).

Gal ką nors įkvėps ši idėja – ji tikrai gera. O ir metų pabaigoje bus ką veikti, norint suinventorizuoti metus.  Pasirodys, kad metai buvo visai nieko, tiek įkvepiančių mažų džiaugsmų per juos pasisekė patirti…

O šiandien dargi labai rekomenduojama susidėlioti ( dar geriau – užsirašyti) šių metų tikslus ir norus. Aš šią dieną pradėjau apsikabinusi didelį puodelį kavos ir stebuklingąją minčių dėžutę, iš kurios sąmoningai traukiau mintį, kurį apibendrintų būsimus metus.

Tikėkim, kad esam verti būti laimingi! Ir džiaukimės mažais dalykais. Visa kita kaip nors išgyvensim…

Komantarai

koment.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *