Apie metų pažadus, naujus planus bei šviesias ir tamsias mintis

Dabar madinga dalyti pažadus – visų pirma sau. O jei dar juos ir kur nors susirašai… Beata Nicholson, dviejų nuostabių metų planavimo knygų autorė (tiesa, antroji planuotė, šiųmetė, man daug mielesnė: ne tokia stora, taigi rankinėje dar liks vietos, tarkim, atsarginiam kvepalų buteliukui, be griežtai valandomis suskirstytų dienų (kartais sutrikdavau, nes norėdavau tiesiog užsirašyti, kas tądien man įstrigo, ir tekdavo tą įrašą kažkaip įspausti tarp tų skaičių) ir – kokia nuostabi idėja! – su tikrai puikiomis poečių Indrės Valantinaitės (kuria labai žaviuosi) ir Ramunės Brundzaitės eilėmis, kurios puikiai paskanina kasdienybę ir net nuo jos atitraukia. Prisipažinsiu: aš tas eiles suskaičiau dar prieš Kalėdas, bet, esu tikra, skaitant jas po antrą ar net trečią kartą jos vis tiek atrodys kaip tai dienai skirtos), yra pasakiusi, kad užrašyti metai būna geresni. Turbūt ji teisi, nes aš, kaip ir turbūt daugelis, praėjusiais metais paskutiniame Beatos kalendoriaus lape brūkštelėjau keletą pasižadėjimų sau. Kaip man sekėsi tų tikslų laikytis? Pačiai įdomu! Todėl perrašysiu tą savo metų planą ir trumpai peržvelgsiu, prie kurių punktų drąsiai galėsiu uždėti po pliusą. Paskutinioji metų diena, man regis, yra tiesiog puiki proga „suinventorizuoti“ savo metus. Taigi…

Šiais metais aš norėčiau (pasižadu):

+ 1. Pasimėgauti atostogomis, nors jos ir vadinasi motinystės atostogomis ir tikrų atostogų nė iš tolo neprimena.

Pirmaisiais mėnesiais po vaiko gimimo norėjosi nudirbti viso pasaulio darbus ir būti supermama ir supermoterimi. Supratau, kad nė velnio taip nebūna. Todėl išaušus Naujiesiems metams išjungiau pavarą ir leidau gyvenimui riedėti laisva eiga. Ypač tobula buvo vasara, birželio mėnuo, kurį praleidau viena su sūnumi pas savo tėtį. Tarsi tikros atostogos Rūgpienių kaime! Daug šviežių uogų, grynas parko oras visą parą ir kalnas perskaitytų knygų.

+ 2. Liautis save graužti dėl visokių niekų. Aš esu pati tobuliausia mama.

:-) Kažkur skaičiau, kad tokio termino „tobula mama“ apskritai nėra ir negali būti, nebent – „gana gera mama“. O kad neišeičiau iš proto pirmaisiais mėnesiais, ant užrašų lentos buvau pasikabinusi tokius žodžius: „Tu nesi nei gera, nei bloga mama. Esi vienintelė mama, kokią tavo vaikas turi. Todėl mylėk savo kūdikį ir pasitikėk savimi.“

+ 3. Kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, skaitant ir vaikštinėjant.

Aš iš tiesų stumdydama vežimėlį skaitau knygas. Na, nebent būna labai šalta. Bet tada ir į lauką nesinori eiti. Šiaip ar taip, tai turbūt vienintelis punktas, kurį šiemet tikrai įgyvendinau šimtu procentų: kai nelydavo ir/ar nesnigdavo, su vaiku eidavom per pietus į lauką mažiausiai dviem valandom.

+ 4. Perskaityti kuo daugiau knygų. Pirmiausia įveikti „Lietuvos ryto“ knygų kolekciją.

Turiu sąrašą knygų, kurias perskaičiau per vaiko auginimo atostogas. Tą sąrašiuką vis papildau, kol kas jame 21 knyga, dar dvi skaitau šiuo metu. LR knygų kolekcijos įveikiau pusę. Ta kolekcija man patinka, nes joje galima rasti nemažai vadinamojo aukso fondo ir klasikos knygų. Tiesa, į interjerą tas knygas įkomponuot sunku, nes jų nugarėlės ryškios ir spalvotos, todėl ta spalvų kakofonija kartais erzina. Bet mes dabar ne apie tai :-).

Kai išėjau auginti vaiko, labai graužiausi, kad manęs neištiko savęs atradimo džiaugsmas. Būna, kai mamos pradeda megzti, kurti papuošalus, daro visokius verslus ar užsidaro virtuvėje. Būna, ten ir aš kartais pasėdžiu, ypač su keksiukais, bet kažkokių naujų savo talentų neatradau, o netgi ėmiau išsižadėti senųjų. Vieną dieną suvokiau, kad nėra – ir nereikia, verčiau aš skirsiu tą laiką sau ir skaitysiu knygas, kurių namie – neperskaitytų – daugiau negu skaitytų.

5. Pradėti iš anksto ruoštis Kalėdoms, visas dovanas supirkti iš anksto.

Tikras supermoters metų sąrašiukas, ar ne? :-) Deja, kad ir kaip mėgčiau Kalėdas ir patiktų joms ruoštis, sukrutau tik paskutinį mėnesį, o dovanos į joms skirtas vietas ir pakuotes sugulė tik paskutinę naktį. Oi, kaip man trūko dar vienos nakties, kaip tam studentui!

6. Kas mėnesį į sąskaitą atsidėti bent po 200 Lt.

Pirmą pusmetį dar bent po 100 Lt padėdavau, bet paskui… Buvo vaiko krikštynos, atostogos, gimtadieniai, ir santaupoms pinigų nelikdavo. Nemoku elgtis su pinigais, bet reikia mokytis. Todėl Naujiesiems metams, manau, kokią nors užduotėlę, susijusią su pinigais, vis tiek sau skirsiu.

+ 7. Palepinti save „Chanel“ kremuku ar aromatu.

Gal todėl pinigų sąskaitoje ir nedaugėja? :-) Svajonėse, oi, kiek tų kremukų ir aromatų (ypač norėjau trilogijos, skirtos dienai, nakčiai ir savaitgaliui, „Chanel’s Resynchronizing Skincare“)! Bet kol kas tenka tenkintis „Chanel No 5“ dušo želė: kaip sakoma, viskas viename, ir aromatas, ir nauda.

+ 8. Rašyti laiškus ir sveikinimus ranka.

Metų pradžioje išsiunčiau keletą laiškų Naujųjų proga draugėms: su tų metų prognozėmis, kitokiais linkėjimais ir pan. Kelioms bičiulėms iškeliavo sveikinimai gimtadienio ar kitomis progomis. Taip pat paštu. Prieš Kalėdas irgi išsiunčiau keletą siuntinėlių, tik, va, laiko ranka rašytiems atvirukams nebeužteko. Bet gal galiu dėti pliusą?

+ 9. Per vaiko pietų miegą laiką skirti tik sau.

Nes iš pradžių jis ištirpdavo kotletams, ir pastebėjau, kad tai ėmė mane slėgti ir netgi erzinti. Skirdama laiką tik sau, pvz., ramiai išgerdama kavos (čia toms popietėms, kurias nusišypso laimė praleisti namie) ar paskaitydama knygą, būnu daug laimingesnė, o vakarienę paruošiu kaip ir priklauso – vakare, šiltą ir garuojančią, kol vyras būna su vaiku.

+ 10. Susitvarkyti savo popierių (žurnalų ir visokių užrašų) kaugę ant stalo.

Šį punktą įgyvendinau tik metų pabaigoje, kai kraustėmės į kitą butą. Beveik esu tikra, kad ta popierių stirta (vienu metu, kol laukiausi, prisikaupė itin daug visokių užrašų, iškarpų, žurnalų, kuriuos tiesiog reikėjo „apdoroti“: išsirašyti kokią citatą, ką nors išsikirpti, įdėti į tam skirtą segtuvą ir pan., bet tam kažkodėl nerasdavau laiko, o labiausiai turbūt ūpo) ir iki šiol būtų „džiuginusi“ akį.

11. Mažiau išlaidauti žurnalams, bet nepamiršti nusipirkti „Vogue“.

Išėjo atvirkščiai: pirkinėjau visokius žurnaliūkščius, o „Vogue“ per metus (tss!) nenusipirkau nė vieno! Žiauriai apmaudus nesusipratimas. Gėda džiunglėms, kaip sako mano tėtis.

+ 12. Neapsikrauti nereikalingais darbais ir įsipareigojimais; išmokti, kada reikia, pasakyti „ne“.

Maniau, bus daug sunkiau. Tačiau pavyko metus praleisti daugmaž ramiai.

+ 13. Daryti tik tai, ką noriu daryti.

Čia ne metų, o viso gyvenimo, planas. Sunku to išmokti. O ar išvis įmanoma? Į metų pabaigą, tiesa, pasidarė labai gaila laiko tuštiems, tau nieko neduodantiems ir niekaip tavęs nepraturtinantiems susitikimams, pokalbiams, žmonėms. Tačiau žvelgiant iš visų metų perspektyvos, turėjau prabangą pagyventi taip, kaip visada norėjau.

14. Pavasarį bent kartą per savaitę (pvz., trečiadieniais) išsiruošti į miestą, pabendrauti su draugėmis, išgerti kavos.

Aš laiko turėjau, o štai draugės – ne :-), todėl planas pavyko tik iš dalies. Be to, mano vaikas visai nenorėdavo, kad aš lauke su draugėmis gurkšnočiau kavą.

15. Vakarais prieš miegą perskaityti nors kelias eilutes iš Šventojo Rašto.

Žinau, būčiau buvusi ramesnė, labiau susitaikiusi su likimu, jei būčiau tai dariusi, bet – gėda prisipažinti – per metus Biblijos nebuvau atsivertusi nė karto… Nors, sakoma, tai geriausia visų laikų knyga.

16. Toliau rinkti citatas iš „Moters“ žurnalų apie moteris ir moteriškumą.

Čia dar vienas mano įstrigęs metų planas, kurį pradėjau įgyvendinti prieš gerus metus ar pusantrų ir man taip patiko! Nors dažnai tuos žurnalus glosčiau, daugiau citatų nepririnkau. Na, gal kitais metais? :-)

Nors jau turiu Beatos naujų metų planuotę, ateinančiais metais savo šviesias naujas idėjas, straipsnių ir tinklaraščio įrašų temas, klausimus būsimiems pašnekovams ir slaptas (tamsias) mintis norėčiau rašyti į štai tokią nepaprastai stilingą knygą. Ji, galima sakyti, mano šių metų pabaigos atradimas.

Kokie ateinančių metų planai? Aplankyti daug madingų restoranų ir kitokių gerų vietelių, atnaujinti garderobą (nors ir prancūzių stiliumi, vis dėlto atnaujinti labai reikia) ir bent pasistengti dažniau atsisakyti juodos bei prisijaukinti kitas spalvas, gerti tik gerą kavą, padovanoti kvepalus namams (jie jų tikrai nusipelnė!), nebedaryti sau gėdos ir vėl pradėti pirkti „Vogue“, nusipirkti naujus batus (oi, žiūriu, kad prireiks bent kelių porų…), nusiaubti knygų mugę ir rasti vaikui Beatrix Potter pasakas, pasidovanoti sau išsvajotą barankytę, galbūt pakeisti šukuoseną, dažniau sakyti „myliu“, branginti savo ir kitų laiką, įsigyti naujus akinius, išmokti dekoruoti keksiukus, paimti interviu iš Kristinos Sabaliauskaitės, atnaujinti šeimos kino vakarus (gruodį jie labai nukentėjo, tačiau tas, kurį skyrėm „Didžiam grožiui“, buvo daugiau negu tobulas), guminukus „vartoti“ saikingai ir atsakingai (ne visus iš karto), kuo dažniau dažytis lūpas raudonai, net ir dieną, pradėti kaupti originalių atvirukų kolekciją ir siuntinėti juos draugams ir artimiesiems, dažniau išsitempti juos ne kavos, o, pavyzdžiui, į muziejų ar spektaklį, pagaliau parašyti apie Barborą Radvilaitę ir įsigyti kvepalus „Paper Passion“, kurie blog’o tituliniame puslapyje kaip užuomina kabojo ilgiau kaip metus, bet niekas tos užuominos neperskaitė :-), ir toliau dėl nieko nesigraužti, nesijausti kaltai, gyventi savo gyvenimą – su šviesiom idėjom ir tamsiom mintim.

Kuo daugiau šviesių idėjų ir šviesių minčių ateinančiais, 2014-aisiais, metais!

Komantarai

koment.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *