Blogerių savireklamos savaitė: mano skaitomiausi

Prieš kokius gerus trejus metus, skaitinėdama daugiausia maisto tinklaraščius (labai traukė vaizdas, o maisto tinklaraštininkų nuotraukos paprastai būna tikrai wow, vaikas buvo ką tik gimęs, todėl žinojau, kad valgyt galiu nebent akimis, tą ir darydavau, o ir šiaip, maniau atradusi savo pašaukimą kaip moteris), labai žavėjausi Eglės Mačerauskės (Aleksandravičiūtės) tinklaraščiu „Žaidimų aikštelė“ (iki šiol negaliu susitaikyt, kad Eglė jo neberašo, – labai trūksta). Jame Eglė dažnai dalindavosi savo atradimais ir savo mėgstamais ar naujai atrastais tinklaraščiais. Galvodavau: „Kaip nerealu turėtų būt, kai tavo blog’u kažkas dalinasi…“

savireklamossavaite

Šaltinis – http://blogas.geriblogai.lt

O šiemet, likimui paliepus (ar panorėjus, nežinau, kuris čia variantas labiau tinka, kas panorėjo, o kas paliepė, galų gale tai ne taip jau svarbu – žinau, mano skliaustai ir begalė šalutinių sakinių juose užknisa, bet nieko negaliu padaryt, aš taip mąstau: vienas sakinys iš burnos, dar penkiasdešimt galvoj), susipažinau (tiksliau, realiai mes dar nesusipažinom, bendraujam virtualiai, bet, jei likimas bus maloningas, gal ir susibėgsim kada) su Viktorijablogerių agentūros geriblogai.lt, kuri ir pati nuo dūšios rašo visoms moterims aktualiomis temomis, ir man labai patinka taiklus jos blog’o pavadinimas „Daugiau nei virtuvė“.

Kodėl aš jos neatradau, kai man labai labai reikėjo? Taigi Viktorija paspardo man į užpakalį, pravirkdo (ne todėl, kad skaudžiai įspyrė, o kad sujaudina iki ašarų savo žinutėmis), papurto, kai reikia arba per giliai miegu. Ji apskritai kaip koks kamuolinis žaibas: įsiveržia ir užkuria peklą (gerąja prasme, pačia geriausia). Tik jos dėka atradau ir sužinojau daug naujų dalykų, žmonių, išsisaugojau galybę linkų. Štai vakar prieš vidurnaktį, beplepant apie japonišką žurnalo numerį, gavau muzikos (ar čia dar yra negirdėjusių Sakamoto?), kuri suveikė kaip žydėjimas vyšnios, o kai paklausiau Yohji Yamamoto ir jo lėto, ramaus kalbos tekėjimo, ypač frazės „Take it easy“, supratau: pati didžiausia laimė (vis dar taip manau) būti mylimam ir pačiam mylėti (idealiu atveju objektas ir subjektas sutampa, jei ne, prasideda didelės bėdos, žinau, ką kalbu), bet beveik arti to yra jausmas, kai kažkaip susikerta vienodai (panašiai) mąstančių žmonių orbitos, ir su kitu žmogum pasijunti taip, lyg būtum vieno kraujo. Viktorija privertė mane pagaliau patikėt savim, visai nekoketuoju: jeigu ne ji ir ne Kanai, turbūt jau būčiau uždariusi savo blog’ą.

Taigi Viktorija mane „atkasė“ ir įtraukė į savo skaitomiausių blogų sąrašą. Ir štai po trejų metų aš pajutau, ką iš tikrųjų reiškia jausmas, kai tave skaito ir apie tai pasako kitiems. Užplūsta tokia euforija, kad rašyti blog’us linkiu visiems, kurie turi ugnelės, vien tam, kad pajustų tą jausmą. Kažkas visai arti meilės, ir tai yra nuostabu. Pavasarį, beveik žydint kaštonams – vadinasi, visam gyvenimui, juk taip sako, ar ne?

blogeriusavireklamossavaite

Šaltinis – http://blogas.geriblogai.lt

 

Žinoma, ir aš ją skaitau, dabar jau nuolat, bandau atsigriebt už prarastą laiką ir skaitau senus įrašus, o labai mėgstu ją sekiot instagrame, nes man patinka jos nuotraukos, tai, kaip ji komponuoja vaizdą. Dar ji yra žurnalo MOTERIS fanė, aš irgi (aš netgi ten dirbu, ha ha), tai mes esam surištos į vieną mazgą.

Tiesą sakant, visi mano skaitomiausi ir mėgstamiausi blog’ai vienaip ar kitaip su manim susiję. Pavyzdžiui, Urtė iš tinklaraščio „Der vynas“ per vieną vakarienė beveik privertė paspringt vynu, nes pasakė, kad ją domėtis vynais ir pradėti rašyti blog’ą įkvėpė mano straipsnis apie kelionę į Mozelio regioną (vieną pačių nuostabiausių mano gyvenime) prieš penkerius metus. Kaip gali nesijaust dėl to laiminga (ir tai labai tikslus ir apgalvotas žodis, geriausiai nusakantis jausmą, kurį jaučiu vien apie tai rašydama)? Gražesnių žodžių vargu ar esu girdėjus. O mane įkvepia Urtės entuziazmas, darbštumas, kryptingumas ir net savotiškas santūrumas.

Su žurnaliste ir gyvenimo būdo laidos „Stilius“ kūrėja bei vedėja Violeta Baubliene irgi apsikeisdavom blogerių godomis ir viena kitą esam stiprinusios. Jos blog’as SO/ON yra pats tikriausias žodžio meno ir virtuoziško manipuliavimo jais (pačia geriausia prasme) pavyzdys. Mane įkvepia jos žodis ir tekstai. Ir turinys jame visada būna aktualus (po šimts, aš niekaip nerandu tų kojinių krautuvėlės, Violeta, ji man kaip koks miražas, atrodo, pranyksta, vos prie jos priartėju). Keep on going!

Jau ne vienerius metus skaitau Rimantės Budrytės-Kvietkauskienės parfumerinį tinklaraštį „Minervos blog’as: Įkvėpimai“. Geriau rašančių apie kvepalus ir išmanančių parfumerijos sritį Lietuvoje, manau, nėra. Keliu kepurę prieš Rimantę, lenkiuosi jos sineztezijos sugebėjimams ir talentui kvapus bei emocijas aprašyt žodžiais. Labai nuoširdžiai tikiuosi, jog vieną dieną tai nutiks, ir sulauksim jos knygos apie kvepalus. Gal įkvepiančių istorijų, Rimante?

Jei jau prakalbom apie knygas… Kitą savaitę knygynuose pasirodys stilistės, mados iliustruotojos, žurnalistės Lauros Mizgirytės-Latour knyga apie dešimt mados stilių „10 auksinių mados raktelių ieškančiai savo stiliaus“. Apie tai, manau, mes dar pakalbėsim, galiu tik pasakyti, kad, būdama perfekcionistė, ji išgavo beveik tobulą rezultatą (o mano akimis, be žodelio „beveik“) ir tos knygos tikrai reikia visoms, nes ji įkvėps pasitikėjimo ir drąsos, duodu žodį.

Laura Latour

Nuotrauka – Alberto Latour, šaltinis – lauralatour.com

Lauros stiliaus jausmas ir rašymo stilius absoliučiai atitinka manąjį, jos blog’as man toks artimas kaip mano pačios DNR. Todėl nuo jo jaučiu beveik tokią pat priklausomybę, kaip nuo kavos. Laura neabejotinai didžiausias mano šių metų atradimas! (Naujausiame žurnalo MOTERIS numeryje, dedikuotame Japonijai, yra mano interviu su Laura. Dėl jo kėliausi ketvirtą ryto (dėl laiko skirtumo, nes L. Mizgirytė-Latour dabar gyvena Japonijoje) ir skaipu praplepėjom dvi valandas. Ji puiki ne tik rašytoja ir stilistė, bet ir pašnekovė.)

Deimantė Bulbenkaitė, tikra Spintos guru, prieš kelias dienas užsidėjo nerealų feisbuko cover page (labai tinka į temą apie Japoniją ir žydinčias vyšnias.)

Va, toks ir jos humoro jausmas, kurį tiesiog dievinu. Kaskart skaitant kokią nors jos repliką, viduj imu juoktis (ar esat kada patyrę tokį jausmą, kai juokas kutena iš vidaus, bet neišsiveržia į išorę? Tai toks būna subtilus humoras), kaip kokia Victoria Beckham. Tiesą sakant, pati Deimantė turi kažką tokio monaliziško ir irgi mėgsta juoktis viduj (artimiau jos nepažįstu, bet, manau, juokiasi ir kitaip, labai smarkiai).

Deimantė Bulbenkaitė

Nuotrauka – Vikos Paškelytės, šaltinis – spintosguru.lt

 

Mano nuomone, ji viena rimčiausiai apie madą rašančių žmonių Lietuvoj, tikra mados apžvalgininkė (jos blogas apskritai buvo vienas pirmųjų mados tinklaraščių Lietuvoje, kurį autorė rašo nuo – OMG! – 2007 metų). Jai reiktų dirbti kokiam „Vogue“. Nenustebčiau, jei vieną dieną ten ir atsidurs.

Aštroku humoro jausmu ir labai savitu požiūriu į gyvenimą mane labai žavi fotografė, kolegė Agnė Gintalaitė, rašanti labai tiesmukai. Ji sako, kad yra bloga veganė, kas yra truputį netiesa – ji velnioniškai gera veganė! Ir jos humoro jausmas tiesiog nepadoriai geras.

Mados iliustratorė ir mados komunikacijos specialistė Kristė Stankevičiūtė iš „Feed Your Fashion Animal“ (ji ir Viktorijos vienas skaitomiausių blog’ų, tą išsiaiškinom va visai neseniai) jau yra visai arti pasaulinės mados bendruomenės, ją fotografavo ir jos derinius rodė lookbook.nu, style.com, elleuk.com, vogue.co.uk, grazia.it, rašė „Harper’s Bazaar“, „Elle“, „L’Officiel“, „Grazia“, „W magazine“ ir… „Moteris“, pernai rugpjūtį. Kai su ja susipažinau Londone praėjusį pavasarį, įkritau į jos blog’ą su visam.

Kristė Stankevičiūtė

Nuotrauka – Vikos Paškelytės, šaltinis – feedyourfashionanimal.blogspot.lt

 

Sutinku su Viktorija: ji mane irgi įkvepia nebijot keisčiausių derinių, jeigu tik to reikalauja tavo viduje tūnantis žvėris. O kartais jis reikalauja koralų spalvos tiulio sijono ar fuksijų spalvos kokteilių suknutės ant odinių kelnių. Kriste, tu stebuklas (o jos nuotraukas galėčiau valgyt, tokio jos grožio).

Stilistė ir mados redaktorė Lina Bernotaitytė man kaip kokia Amerika. Kai pavargstu nuo žodžių (turiu prisipažint, tai nutinka retokai), einu paklaidžiot po jos vizualiai labai stilingą puslapį „Lena Lisabona“. Jame jaučiuosi kaip šiuolaikinio meno ir mados galerijoje, kur vaizdas ir garsai, o žodžių beveik nėra. Mane įkvepia jos muzika, miestietiškas (ok, industrinis) gyvenimo būdas ir stilius, o ši nuotrauka iliustruoja ir kitą mano meilės jai pusę.

Lena Lisabona

Nuotrauka – Vido Černiausko, šaltinis – lenalisabona.com

 

Karlas yra mūsų abiejų tėvas, by the way. Žaviuosi tavim, mergyt! (Kaip repuoja Drake’as tavo blog’e, I saw potential in you from the go/ I don’t know if you know, but I know who you are / You could be big as MADONNA, just get in the car and let’s touch the road).

Jei turėčiau daug pinigų (draugų dizainerių, būčiau modelis etc.), norėčiau atrodyti kaip Gabija, kaskart pakartoju lyg mantrą, atsivertusi modelio Gabijos Varnaitės rašomą miesto merginos dienoraštį internete „Eyes Mast“. Esu ją sutikusi porą kartų ir įsitikinau, kad kokybei ji nedaro jokių kompromisų (tai akivaizdžiai įrodo jos fotosesijų nuotraukos). Ji yra beveik tobulas komerciškai sėkmingo mados blog’o pavyzdys ir man atrodo viena įtakingiausių mados blogerių. Akys už jos tinklaraščio užkliuvo tada, kai pamačiau ją su Lauros Dailidėnienės garsiąja neopreno suknele – man taip patiko, kad taip ir likau ten kaboti iki dabar. (Ir jau tikrai žinau, kad šio pavasario mano mast pirkinys bus odinis švarkas.)

Gabija Varnaitė

Šaltinis – eyesmast.com

Labai palaikau ir savo žaviąją bendrakeleivę, vieną iš „The Powerpuff Girls“ trejeto Simoną Burbaitę, kurią praminiau lietuviškąja Chiara Ferragni. Jei tik nepristigs entuziazmo ir energijos, viskas bus gerai, galės į Kanus skraidyti nuosavu lėktuvu.

Stilingų prekių ženklų ir blog’ų kalvė bei dizaino namai „Don’t Tell Anyone“ – šviežiausias mano atradimas, vis dar jame žioplinėju. Tačiau Vaida – be galo įkvepianti ir žavinga asmenybė. Be to, jai irgi patinka kava, mada, knygos ir šilta antklodė. Gaila tik, kad nesu skaičiusi „Hario Poterio“ (tik niekam neasakykit, aišku ;-)).

Don't Tell Anyone

Šaltinis – donttellanyone.net

Esu dar gana šviežia mama (todėl ateis laikas ir poteriadai, žiū, gal iki mažojo paauglystės ir spėsim vakarais prieš miegą jį suskaityt), todėl mėgstamų vaikų ir mamų blog’ų dar nespėjau susirankioti. O ir nelabai skubu tą daryti, po teisybei, nes jau yra vienas, kuris yra daug daug daugiau. Su tinklaraščio „Ū ilgoji“ autore Aiste netikėtai vis kur nors susitinkam, jau ir juokiamės, kad įdomiai kryžiuojasi mūsų keliai: tai darželyje, tai Gedimino prospekto gale, o netikėtai paaiškėjo, kad ir gyvenome tik per gatvę. (Gal kada nors išdrįsiu ją pakviesti kavos.)

Vieną savaitgalį žiauriai įkritau į jos ir Ūlos (su Ū ilgąja) blog’ą (ji man viena fantastiškiausiai nuotraukas darančių blogerių ir apskritai – užsukus pas merginas į svečius, niekur kitur nebetraukia), mąsčiau, kaip būtų puiku su ja kada nors susipažinti (dar ir raudoni plaukai abiejų…), o pirmadienį nuėjau į darželį pasiimti vaiko ir… sutikau abidvi. Pasirodo, jos Ū ilgoji ir mano Ū ilgasis vardo vidury susitinka toje pačioje prailgintoje grupėje! Kai mazgas, ką? :)

Savuosius mazgus kviečiu panarplioti ir kitus blog’ų rašytojus.

Komantarai

koment.

5 thoughts on “Blogerių savireklamos savaitė: mano skaitomiausi”

Komentuoti: Vyriški papuošalai Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *