Dievas (ir Kalėdos) slypi detalėse

O man patinka eglučių ir visokių kalėdinių džiaugsmų perpildytas feisbukas ir instagramas.

Kalėdų eglutė
Balta – šio sezono spalva. Bet jaučiu, kad balta eglė buvo jau paskutiniai (ir gal penkti iš eilės :-P) metai. Ant komodos matosi kraštelis vieną naktį iš veltinio meistrautos raudonos kojinės su elnių juostele fragmentas – ten nykštukai mažajam šių namų gyventojui kas rytą iki Kalėdų palikdavo dovanėlių. Dabar jau galiu susumuoti rezultatus ir pasakyti, kad absoliuti favoritė buvo laputė iš „Tiger“, iš rinkinio, matyt, kokiam nors pirštukų teatrui – nesiskiria su šia savo nauja drauge

Čia sudėjau keletą savo švenčių laukimo akimirkų. Pagautų va taip, paskubomis, ekspromtu.

O viskas prasidėjo nuo girliandų vieną tamsų nykų rytmetį. Gerdama rytinę kavą, mąsčiau, kur reikės įkurdinti aukštoje cilindro formos vazoje ilgai gyvenusią (vaza sudužo) girliandą. Akis užkliuvo už salotų dubens... Taip, čia matyti visokie laidai ir kitokie nekalėdiniai atributai, bet tą rytą – nuoširdžiai – širdis prisipildė šviesos ir šilumos, pajutau patį tikriausią Kalėdų džiaugsmą
O viskas prasidėjo nuo girliandų vieną tamsų nykų rytmetį. Gerdama rytinę kavą, mąsčiau, kur reikės įkurdinti aukštoje cilindro formos vazoje ilgai gyvenusią (vaza sudužo) girliandą. Akis užkliuvo už salotų dubens… Taip, čia matyti visokie laidai ir kitokie nekalėdiniai atributai, bet tą rytą – nuoširdžiai – širdis prisipildė šviesos ir šilumos, pajutau patį tikriausią Kalėdų džiaugsmą
Dar pora dekoracijų iš virtuvės. Virtuvė man nėra vieta tik gaminti ir valgyti maistą. Tiesą sakant, šiam tikslui virtuvę naudoju mažai, todėl mano salotinėse „gyvena“ lemputės, krosnelė yra tapusi savotišku minkštasuoliu, o ir šiaip nedidelį stalą baigia okupuot visokie mieli mažmožiai. Šis keraminis auksintas prieskonių rinkinėlis atkeliavo iš Portobello turgaus Londone, o žvakę (paskutinę) aptikau „H&M“. Kvepia, kol nedega arba kai užputi :-). Stikliniame indelyje laiks nuo laiko įsikurdina kokie nors skanėstai, kaip matot, ilgai neužsibūna, net kadrui neužteko
Dar pora dekoracijų iš virtuvės. Virtuvė man nėra vieta tik gaminti ir valgyti maistą. Tiesą sakant, šiam tikslui virtuvę naudoju mažai, todėl mano salotinėse „gyvena“ lemputės, krosnelė yra tapusi savotišku minkštasuoliu, o ir šiaip nedidelį stalą baigia okupuot visokie mieli mažmožiai. Šis keraminis auksintas prieskonių rinkinėlis atkeliavo iš Portobello turgaus Londone, o žvakę (paskutinę) aptikau „H&M“. Kvepia, kol nedega arba kai užputi :-). Stikliniame indelyje laiks nuo laiko įsikurdina kokie nors skanėstai, kaip matot, ilgai neužsibūna, net kadrui neužteko
Nedideliu šventės simboliu gali tapti paprasčiausia šakelė, nupurkšta dažais ir ant jos suvertais karoliukais. O idėją namams kvepinti panaudoti aguonas parsivežiau iš Italijos. Kad jis labiau skleistų kvapą, aguonas galima (o gal ir geriau) suberti į didelį negilų dubelį ir papurkšti mėgstamu aromatu. Laiko geriau už kai kuriuos namų kvepiklius!
Nedideliu šventės simboliu gali tapti paprasčiausia šakelė, nupurkšta dažais ir ant jos suvertais karoliukais. O idėją namams kvepinti panaudoti aguonas parsivežiau iš Italijos. Kad jos labiau skleistų kvapą, aguonas galima (o gal ir geriau) suberti į didelį negilų dubelį ir papurkšti mėgstamu aromatu. Laiko geriau už kai kuriuos namų kvepiklius!
Mano galva, tokie ir turėtų būti sekmadieniai. Gruodį per juos daugiausia laiko skirdavau pasiruošimams: pildydavau slaptą nykštukų dėžutę (ji turėjo būti neišskirtinė, bet kad kurtų namie šventę, reikėjo plataus raudono kaspino, į ką nykštukų draugas iškart sureagavo taikliu: „O kas čia, nykštukų dėžutė?“, karpydavau žurnalus (tų iškarpų reikėjo aprengt Kalėdų eglutę neštis į darbą ir vienai ypatingai dovanai), ir netgi kepdavom blynus! O ant jų kraudavom trintas spanguoles su grikių medumi ir cinamonu
Mano galva, tokie ir turėtų būti sekmadieniai. Gruodį per juos daugiausia laiko skirdavau pasiruošimams: pildydavau slaptą nykštukų dėžutę (ji turėjo būti neišskirtinė, bet kad kurtų namie šventę, reikėjo plataus raudono kaspino, į ką nykštukų draugas iškart sureagavo taikliu: „O kas čia, nykštukų dėžutė?“), karpydavau žurnalus (tų iškarpų reikėjo aprengt Kalėdų eglutę neštis į darbą ir vienai ypatingai dovanai), ir netgi kepdavom blynus! O ant jų kraudavom trintas spanguoles su grikių medumi ir cinamonu

Tokia šias kelias savaites buvo (ir dar kurį laiką bus) mano šventinė kasdienybė. Kasdien po šventę! To visiems linkiu.

Kalėdinės dekoracijos
Mano didžiausias pastarojo meto atradimas ir dovana buvo pažintis su naujo lietuviško prekių ženklo „OVO Things“ (į)kūrėjomis Guoda Giedraite, Juste Marcelioniene ir Vida Simanavičiūte. Užsukit į ovothings.com ir suprasit, apie ką aš kalbu. Iš to net gimė straipsnis (jis kaip tik publikuojamas sausio mėnesio žurnale MOTERIS, kuris ką tik pasirodė). O ant Kūčių vakarienės stalo (kiek žinau, ne tik mano) įsitaisė jų nerealios lietuviško bičių vaško žvakės su natūraliomis siūlų dagtimis (reiktų pamatyt jų gimtadienio žvakes!). Žibindavau jas ir namie, net ir rytais gerdama kavą ir žiūrėdama pro langą. Jos net dega kažkaip ypatingai. Prisiekiu.

O dabar turiu bėgti, jaučiu, kaip Kalėdų Senelis nekantraudamas žvilgčioja man pro petį – turi kažkokių neatidėliotinų reikalų.

[fbcomments]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *