(Į)kvepiantis pokalbis su Minerva: apie kvepalus ir jų tendencijas

Tiems, kurie domisi kvepalais, Minervos pristatinėti nereikia. Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, parfumerinio tinklaraščio „Minervos blogas: Įkvėpimai“ autorė, labai ilgai man buvo (ir tebėra) iš tų asmenybių, kurias stebi ir kuriomis žaviesi truputį iš tolo, nes, na, jie yra dievai :-). Jei skaitėte bent vieną Minervos tekstą apie kvepalus, žinote, ką turiu omenyje – Rimantė yra apdovanota išskirtiniu talentu, ji sugeba kvapus paversti žodžiais: įkvepia kvapą, o iškvepia žodžius.

Nuotrauka – iš asmeninio albumo (Redos Mickevičiūtės)

Pernai nusprendžiau mesti sau iššūkį: kai rengėme lapkričio mėnesio „Moters“ numerį, skirtą Kaunui, pasiūliau pakalbinti ištikimą kaunietę pačia gerąja to žodžio prasme, paklausinėti apie parfumerinę šio miesto istoriją (kuri oho kokia turtinga!) ir paklausti, kuo jai pačiai kvepia Kaunas. O paskui įsišnekėjome ir apie kvepalus bei jų tendencijas.

„Kuo kvepia“ – paskutinis klausimas, kurį sau užduoda Rimantė. Kvapus ji atpažįsta naudodamasi analitiniais sugebėjimais, įgytais studijuojant politikos mokslus ir tarptautinius santykius, bei pačiai dėstant studentams (tam ji turi tiesiog tobulą balsą). Kvapais Rimantė domisi pačia plačiausia prasme, todėl man buvo be galo smalsu ir įdomu pakalbinti ją apie tai, kaip formuojasi kvepalų tendencijos. Kodėl norime kvepintis? Kodėl vienais ar kitais kvepalais? Kodėl, kai aplink vyksta karai ir ore tvyro nesaugumo jausmas, populiariausi yra saldūs kvapai? Visi atsakymai, tikina Rimantė, slypi kvepalų buteliuke.

Kvepalų tendencijos tam tikra prasme yra visuomenės nuotaikų, veikiančių ir veikiamų tarptautinės politikos, ir parfumerijos santykis su komercine to išraiška. „Parfumerija kažkiek primena tarptautinės politikos areną, o kvepalų tendencijas lemia ne tik psichologija – kartais jose galima atrasti ir politiką.“ Kaip pavyzdį ji pateikia sovietmečiu labai populiarius ir daugelio taip keiksnotus kvepalus „Krasnaja Moskva“, kurie iš tiesų buvo XIX amžiuje Rusijos imperatoriui sukurti kvepalai „Liubimyj buket imperatricy“ („Mėgstama imperatorienės puokštė“). „Po revoliucijos bolševikai nusavino fabriką,  kvepalus – beje, netgi labai puikius! – pervadino „Krasnaja Moskva“… Politika ir parfumerijoje politika“, – šypsosi pašnekovė.

Anot jos, šiais laikais pasaulines kvapų (kitas, beje, irgi) madas diktuoja ne Europa. „Dauguma grožio produktų kuriami galvojant ne apie europietes, dėmesys vis labiau krypsta į Šiaurės ir Pietų Ameriką, arabų šalis, Aziją“, – sako pašnekovė. Štai kodėl kvepalų lentynose tiek daug aromatų su ambra, smilkalais, mira, ryškių rytietiškų kvepalų.

Eksponatai iš Minervos kvepalų spintos

Ar įmanoma nuspėti, kokie kvepalai bus madingi kitą sezoną? Minerva siūlo pasidomėti, koks buvo kvapiųjų medžiagų derlius prieš metus ar net šešerius. Tarkime, jeigu Grase prieš šešerius metus puikiai užderėjo vilkdalgių (tiek laiko reikia, kad šie augalai taptų tinkama parfumerine medžiaga), galima daryti prielaidą, kad netrukus rinkoje pasirodys nemažai naujų aromatų būtent su jais. Jeigu pernai buvo geras mimozų derlius – lauk mimozų „antplūdžio“.

Šiuo metu populiariausia medžiaga parfumerijoje – agarmedis, arba kvapusis ūdas. „Tai sena musulmonų tradicija, itin vertinama šiais laikais, – pasakoja kvepalų žinovė. – Agarmedis tapo brangiu komponentu. Visiems reikia ūdo!“ Populiariojoje parfumerijoje agarmedis išpopuliarėjo prieš gerą dešimtmetį (vieni žinomiausių „pionierių“ – „Yves Saint Laurent“ „M7“, išleisti 2002 metais). Netgi „Versace“ išleido savo agarmedžio versiją „Oud Oriental“. Kvapą Donatella Versace, kaip kadaise Rei Kawakubo, išleidusi „White“, derino prie kolekcijos. Rožės, agarmedis, šafranas, pačiuliai ir vilkdalgiai, – populiariausios medžiagos kurti patrauklius šiuolaikinius kvepalus.

Kuo kvepinasi pati Rimantė? Šis klausimas man labai nedavė ramybės. Ji daugiau kaip 12 metų renka kvepalų miniatiūras, kaupia parfumerines žinias, reguliariai apžvelgia kvepalų lentynų naujienas, tad tikrai turi iš ko rinktis.

Didžiausias paradoksas, kad pati Rimantė kvepinasi labai retai, nebent, truputį, rudenį, kai užplūsta egzistencinis liūdesys ir norisi papildomos apsaugos nuo šios būsenos. Juokiasi, kad nors turi kvepalų spintą (joje yra visko – ir miniatiūrų, kurių greičiausiai sukaupė jau gerokai per šimtą, ir įprasto dydžio kvepalų, ir mėginukų), jaučiasi kaip batsiuvys be batų: kvepintis nėra kuo! Nebuvau pasiruošusi ir teiginiui, kad ji neturi savo „parašinio“ kvapo ir vis dar jo ieško. Sako, kai atras, turbūt liausis rinkusi kvepalus (o dievai, tikiuosi, tai nutiks dar negreitai!).

Šiuo metu iš kvepalų spintos Rimantė vis išsitraukia „Laurent Mazzone“ „Army of Lovers“. „Tai tobulas šipras, kokių beveik niekas nebegamina, tarsi sukurtas skleistis ant mano odos“, – išduoda pašnekovė.

Beplepant apie šiuo metu itin madingus kvepalus, Rimantei išsprūsta, kad ir ji, kaip turbūt tūkstančiai moterų, nuoširdžiai žavisi „Frédéric Malle“ fenomenaliai sėkminga  kompozicija „Portrait of a Lady“. „Jeigu ir yra tobuli kvepalai, tai šis aromatas labai arti šios ribos. Dominique’as Ropionas padirbėjo puikiai: sudėjo į šiuos kvepalus viską, kas geriausia, maksimaliai padidino koncentraciją, ir sukūrė šedevrą, – susižavėjimo šiuo metu vienu populiariausių nišinės parfumerijos kūriniu neslepia Rimantė. – Man tai yra moters kvapas apskritai: šiek tiek erzinantis, šiek tiek piktas, intensyvus ir labai gražus.“

Kokie kvepalai šiuo metu populiariausi? Kalbėdamos sudarėme per pastaruosius kelerius metus itin išpopuliarėjusių aromatų sąrašą:

  1. „Chanel“ „Coco Mademoiselle“;
  2. „Dior“ „Miss Dior Chérie“;
  3. „Lancôme“ „La Vie Est Belle“;
  4. „Chanel“ „Chance“;
  5. „Dolce & Gabbana“ „Light Blue“.

Nišinėje parfumerijoje populiarumu išsiskiria „Nasomatto“ „Black Afgano“ ir „Frédéric Malle“ „Portrait of a Lady“. „Lietuvoje tapo kvepalais-legendomis ir jie to verti“, – sako Rimantė.

Rimantė įsitikinusi – esame išlepinti per didelės kvepalų įvairovės. Tik pagalvokit: per metus išleidžiama apie 1400 naujų aromatų! Kaip įmanoma ką nors iš tokios gausybės išsirinkti? Neįmanoma, vadinasi. Juk ir Rimantė neranda.

O jeigu rimtai, kvepalus kiekvienas renkamės pagal savo dvasinę būseną. Kai iškyla karo grėsmė ar jaučiamės nesaugūs, norime kvepintis saldžiai. „Tai nesunku paaiškinti, – sako Rimantė. – Kai žmogus jaučiasi nesaugus, jam reikia minkštos antklodės, kažko skanaus ir pilnomis rieškučiomis semiamos vaikystės vasaros nerūpestingumo. Visi mes turime teisę į „saugumą, kompotus, pyragus bei uogienes.“ Madingiausios uogos parfumerijoje šiuo metu yra juodieji serbentai. „Tai labai „intelektuali“ uoga ir įdomi parfumerinė medžiaga“, – tikina kvapų pasaulio tyrinėtoja.

Ir pabaigai – Rimantės sudaryta amžinos klasikos rikiuotė:

„Caron“ „Tabac Blond“ (1919);
„Robert Piguet“ „Fracas“ (1947) („visų svaiginančių tuberozų aromatų „mama ir močiutė“);
„Guerlain“ „L‘Heure Bleue“ (1912) ir „Shalimar“ (1925);
„Chanel“ „Chanel No 5“ (1921);
„Yves Saint Laurent“ „Opium“ (senoji versija, 1977);
„Chanel“ „Coco Mademoiselle“ (2001);
„Thierry Mugler“ „Angel“ (1992).

Pastarieji du aromatai klasika vadintis galės jau po kelerių metų – Rimantė neabejoja, kaip taip ir nutiks.

„Senas brandus moteriškumas visuomet bus aktualus, kaip kokie perlai“, – mano aromatų žinovė. Anot Rimantės, dabar renesansą išgyvena odekolonai – švarus ir gaivus citrusų ir žolelių kvapas, citrusinių žolių ir rozmarinų, šalavijų derinys. Jie vėl tapo labai madingi, tik Lietuvoje Eau de Cologne sunkiai skinasi kelią į vonios lentynas – neturime išorinio odekolono vartojimo tradicijų, tai ir tinkamai neįvertiname.

Nuotrauka – iš asmeninio albumo (Redos Mickevičiūtės)

O ar ateis kada mada visai nesikvepinti? „Skandinavai jau mina takus šiai naujai tradicijai, drausdami kvepintis viešosiose vietose, biuruose, bankuose, valstybinėse vietose, ligoninėse, vaikų darželiuose ir panašiose fragrance free zonose, – atsakymą žino pašnekovė. – Nepritariu tokiam draudimui. Tikiu, kad žmonės turi sveiką nuovoką ir jaučia ribas kvepindamiesi.“ Ji prognozuoja, kad visuotinio palaikymo tokia tendencija nesulauktų. „Vis dėlto kvepinimasis yra malonumas, kurio atsisakius gyventi būtų labai liūdna“, – visai neliūdnai šypsosi Rimantė.

Ačiū, kvepalų deive, už įkvepiantį pokalbį!

Nuotraukos – iš asmeninio herojės albumo (autorė – Reda Mickevičiūtė)

Komantarai

koment.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *