Kanų dienoraštis

Jums būna taip, kad būna taip gerai, jog iš to gerumo neišeina suregzt nė sakinio? Tai štai taip aš jaučiuosi po Kanų.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Pirmas vaizdas, kurį pamačiau išlipusi iš lėktuvo Nicoje, buvo palmės
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Tiesą sakant, visos palmių šakelės Kanuose man atrodo auksinės. Ypač Croisette bulvare
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Tokiu vaizdu kiekvieną rytą Kanuose mėgaujasi į festivalį atvykusios įžymybės, nes rakursas – iš vieno žvaigždžių labiausiai pamėgto viešbučio „Martinez“
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Tik laisvų kambarių jame nebebuvo… (:)) Matyt, Leonardo di Caprio, mėgstantis apsistoti šiame viešbutyje, juos išpirko
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
O čia kita žvaigždė. Oi, jų trys!

Tiesą sakant, taip jaučiausi ir po Italijos, grįžusi iš Komo (jo, iš savotiškos komos), ir net po viešnagės „Šturmų švyturyje“ mūsų vietiniame Ventės rage, todėl tos kelionės su gausybe fantastiškų nuotraukų ir įspūdžių taip ir liko archyvuose. Turint omenyje, kad kai kuriems įrašams subrandinti man prireikia ir poros metų, dar ne vakaras, taip sakant. Svarbu, kad pelėsis neaptrauktų! (Šturmai jau pakeliui, jaučiu…)

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Dar po mėnesio pakrantė atrodys kaip skruzdėlynas
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Ana, aš jį ir Kanuose sutikau!
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Mano gyvenimo žuvis pas mane atplaukia! Ryklys ar akvalangas – it doesn’t matter

Bandau auklėt save nebedėt daug maisto iš kelionių nuotraukų į įrašus ir į instagramą, nes juk vis vien neįmanoma nei žodžais, nei vaizdais perteikti skonio ir emocijų, kurios, be patiekalo lėkštėje, man ne mažiau svarbios (o iš tikrųjų tai net svarbesnės, todėl kartais tas nuotraukas vis dėlto dedu). Išsamesnio komentaro vertos gal tik varlių šlaunelės, kurių ragavau pirmą (ir, jaučiu, paskutinį) kartą gyvenime savo noru, kankinama moralinių pagirių.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Varlių šlaunelės, ruoštos tradiciniu būdu – su daug daug sviesto, česnakų ir petražolėmis

O kiti gastronominiai potyriai restoranuose „Radisson“, „Majestic“, „La Plage“ ar „Le Pigonnet“ Aix-en-Provence… For God’s sake, Prancūzijoje su maistu tiesiog negali būt blogai! (Žinau, klišę pasakiau, bet negaliu būt objektyvi, kai kalbama apie Prancūziją. Kaip neseniai taikliai pastebėjo vienas tikrai Dievo man siųstas žmogus, du trečdaliai mano įrašų blog’e vienaip ar kitaip susiję su Prancūzija ar Paryžium.)

Kalbant apie emocijas, restorane su tokiu vaizdu (ir tokiais padavėjais!) ir privataus pajūrio ruoželiu sutikčiau ir smėlį valgyt (jei kas duotų rožinio vyno jam užgert, aišku :-)). Bet smėlio meniu nebuvo – jis dalijamas dykai, išsinešt galima batuose.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Pirmas vaizdas Kanuose, nuo kurio nuoširdžiai norėjosi verkti. Stendhalio sindromas, tik prancūziška versija
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Manot, čia šlipsą nusirišęs biržos makleris ar privataus sraigtasparnio pilotas stoviniuoja? Jis nekantrauja atnešti mums kavos!
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Gerai, tik vieną… Pažadu.
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Pabaltijo blogerių desantas (iš kairės): Baiba, Una ir Elina iš Latvijos, „Bioderma“ vadovas Baltijos ir Skandinavijos šalims Patrickas Le Scel, Simona, Ieva, aš – už kadro, kur geriausiai ir jaučiuosi

Taip pat man šiek tiek kvaila atrodo fotografuot viešbučių kambarius (ir fotografuotis prieš veidrodį). Jie vis tiek visi kažkuo panašūs: juose beveik visada išsimiegi tobulai, net jei pavyksta numigt vos kelias valandas. Šioje kelionėje aš, galima sakyti, nemiegojau, nes grįžusi į viešbutį naktį nukraudavau į kompiuterį nuotraukas, jas atrinkinėdavau ir keldavau į instagramą. Miegot nueidavau trečią, keldavausi šeštą. Nesuprantu, kaip galima atskrist į Kanus ir eit į viešbutį miegoti. C’mmon…

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Žinoma, odinės kelnės Kanuose plieskiant dvidešimt septyniems yra pats geriausias drabužis, kokį tik galėjau sugalvot pasiimt. Laimė, vilnonius švarkus palikau namie, o buvo kilusi tokia mintis… Karma tokia, nieko nepadarysi

Vis dėlto vieną viešbučio kambario nuotrauką noriu parodyt. Dėl to stiklinio lango sienoje. Už jo – vonios kambarys. Jei atvyksti į Kanus ne viena, savo kompanioną maudydamasi duše gali džiuginti pikantiškais vaizdeliais…

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Man, deja, teko džiaugtis tik veidrodžiu.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Aš, aišku, pradėjau visai ne nuo to galo, bet nebenoriu visko trint ir bandyt minties pasakyt iš naujo. Maistas šioje kelionėje tik akompanuoja, jis tikrai nėra svarbiausias ir aš tikrai ne dėl jo skridau į Kanus. Be to, apie maistą išmanau nedaug, galiu vertint nebent kompaniją, su kuria tenka juo dalintis. Pavyzdžiui, bet kurį prancūzą galėčiau įsimylėt vien už tai, kaip jie moka prie stalo kalbėtis apie maistą. Tikiuosi, Patrickas su Eduardu nesupyks, jog paviešinsiu vieną pietų momentą, labai trumputį. Eduardas: „Oi, kokia gardi… (kažkokia žuvis, velniai griebtų, nepamenu jos pavadinimo, tai tebūnie velniažuvė)“ Patrickas: „Ot ir ne, Eduardo, čia gruperis. Tik pamatęs ir paragavęs, iš pradžių ir pats vos neapsigavau – maniau, čia velniažuvė. Esu labai nustebintas. Karpačą paprastai ruošia su velniažuve, bet šis gruperis. Nuostabu, nepakartojama.“ Eduardo: „Išties. Esu sutrikęs. Bet maloniai nustebintas. Nustebinai mane, Patrickai.“ Ir dar ilgai kraipo galvas ir stebisi. (O man ten apskritai pasirodė aštuonkojis, gerai, kad nieko nepasakiau.) Va taip.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Apsimetėlė žuvis

O vynų subtilybes, desertų ruošimo ypatybes ir kepimo temperatūrą jie gali valandų valandas aptarinėt! C’est charme! Tai tiek apie maistą.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Apie vasaros gėrimu laikomą rosé ir prancūzišką šampaną geriau nė neužsivesiu…

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
„Būtinai turi nusifotografuoti su rožinio vyno taure – jo spalva kaip tavo plaukų“ (prancūzai!). Gal jiems reikia plaukų modelio reklamai?

Pasakysiu tik, kad „Le Pigonnet“ teko išgurkšnot skaniausią Prancūzijoje ruoštą espreso.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Ko gero, čia mano mėgstamiausias kadras iš šios kelionės

Na štai. Pagaliau per vyną prisiyriau prie esmės. Kompanija (prancūzų, aišku) „Bioderma“ šiemet ryžosi unikaliam eksperimentui: pirmą kartą sukvietė įvairių šalių grožio tinklaraštininkus (gaila, bet tenka konstatuoti, kad tai buvo tinklaraštininkės) – kad pabendrautų, pasisemtų vieni iš kitų įkvėpimo, patirties, dar ko nors, ir dar, maža to, sutiko juos įsileisti į savo laboratoriją ir gamybos cechą Provanse. Kas iš viso to išeis, jie nė patys gerai nežinojo, o ir lūkesčių didelių nekėlė nei sau, nei mums, todėl pagrindinis kelionės tikslas buvo gerai praleisti laiką ir įsikvėpti. Tikrai niekas neprašė giedoti ditirambų „Biodermai“ ir postinti kuo daugiau nuotraukų į instagramą. Po teisybei, jiems to nė nereikia, nes ir be mūsų trigrašio vienas „Bioderma“ micelinio vandens buteliukas parduodamas kas tris sekundes. Jei jį naudoja Kylie Minogue jau dvidešimt metų, o žurnale (berods) „Elle“ kaip vieną mėgstamiausių grožio produktų įvardijo Patricia Kaas, dėl pardavimų skųstis jiems tikrai nėra ko. (Apie atradimus iš „Biodermos“ aš vis dėlto papasakosiu atskirame įraše, ir visai ne todėl, kad turiu atidirbt už buteliukus, gautus dovanų Kanuose.)

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Kelionėse aš mėgstu rašyti dienoraščius. Paprastai tai būna tuo metu naudojama užrašų knygutė, į kurią rašausi kelionėje šovusias mintis, kieno nors ištartą sakinį, pasakytą juokelį, kartais susirašau netgi tai, kas buvo lėkštėje ar taurėje, jei netyčia pamirščiau pasiimti meniu.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Labai dažnai pasižymiu, kokia emocija, kvapai ar asociacija tuo metu užvaldė. Ir, aišku, tai, ką pamačiau ar išgirdau. Žinau, kad šiais technologinės superpažangos laikais daugelis tokius dienoraščius pildo tiesiai į telefoną, esu ir aš bandžiusi, bet esu, matyt, truputį senamadiška ir jaučiu patologinę trauką popieriui, be to, „šveplas“ dienoraštis man kažkaip… nea, todėl kelionėse beveik visada rašau. „Kaip tikra žurnalistė“, – pastebėjo mano bendrakeleivė Ieva. Bet aš gi ir esu žurnalistė! Taigi kol blogerės viską fotografuodavo aplinkui, aš dažniausiai rašydavau, todėl iš Kanų parsivežiau tik apie 300 nuotraukų (Simona vien į telefoną sugebėjo sutalpint virš tūkstančio!).

Matydamas, kaip eidama Croisette bulvaru bandau kažką dar ir žymėtis, kelionėje mus lydėjęs „Bioderma“ direktorius Baltijos ir Skandinavijos šalims Patrickas Le Scel, kurį pirmiausia paminėjau velniažuvės guperio mizanscenoje, negalėdavo nuslėpt nuostabos ir juokdamasis siūlydavo sustot, bet esu įvaldžiusi net ir rašymą einant – tiesa, tada raštas būna klaikus, ir man, estetei, ne visada paskui būna lengva į tai žiūrėt (o ir perskaityt, ką čia slėpti, nes rašau smulkiai), bet pamest mintį man daug baisiau nei piniginę.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
„Christian Dior“ knygutė, tapusi ne tik rožinių svajų, bet ir jų išsipildymo liudininke

Be Patricko, iš Lietuvos skridome trise: aš, lietuviškoji Chiara Ferragni Simona Burbaitė (kuri tikrai greit taip įsuks savo blog’ą, kad į Kanus galės skraidyti nuosavu lėktuvu; beje, aš iš jos jau ėmiau interviu portalui 10 km aukštyje, skrendant iš Nicos namo, taigi jau įeisiu į istoriją) ir neįtikimo grožio ir balso savininkė, vlogerė ir youtuberė Ieva Maslauskaitė (Chanelette).

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Labiausiai nuvylęs vaizdas – garsieji laiptai. Net mūsiškiai Santuokų rūmų kažkaip iškilmingiau atrodo…
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Prieš kelionę peržiūrėjau beveik visus jos įrašus, nes niekaip negalėjau sustoti, o jos balsas mane ramina taip pat, kaip britės Ruth Crilly iš „A Model Recommends“. Ieva labai juokėsi, kai susipažinus oro uoste pasakiau jai, jog atrodo taip, lyg nužengus iš „You Tube’o“, o jos balsas migdo (tai turėjo būt komplimentas). Chemija tarp mūsų įvyko per pirmas penkias minutes, todėl buvo aišku, kad kelionė jau pavyko – neprisimenam, kada tiek iš visko juokėmės, o iš pirmo užmiegoto selfio oro uoste dar ir „atradom“, kad visos esam skirtingų tipažų ir plaukų spalvos, tai praminėm save „The Powerpuff Girs“ ir jau prie beveik kiekvienos nuotraukos kabinom hashtagą – #thepowerpuffgirls tą, #thepowerpuffgirls aną.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Mums viskas gerai, tik miego trūksta (pirmas bendras selfis Vilniaus oro uoste išvykstant)

Sakyčiau, tas trejetas buvo atominis.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
The Powerpuff Girls

O Patrickas – toks pat kelionės vadovas.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Peace

Frankfurte susitikom su Latvijos merginų desantu (jos irgi buvo trys) – nerealiąja paparace (aš taip ją praminiau, nes ji irgi žurnalistė, yra dirbusi bulvarinėje spaudoje ir virtuoziškai gaudo kadrus arba į juos papuola) Una Ulmer iš ageless.lv, produktyvia šešerius metus grožio blog’ą su drauge rašančia Baiba Araja iš beautybybloggers.lv, kuri šypsosi ir kalba taip retai, kad net gali įtarti, jog į Kanus skraido kas savaitę. Ir subtilioji, tylioji, bet labai apsiskaičiusi melomanė Elina Sparane iš „Bubelle“ (http://bubelle.blogspot.com) – kelionės pabaigoje paaiškėjo, kad jiedviem su Patricku patinka tie patys prancūziški šansonai.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Hi!

O pirmąjį vakarą per vakarienę susitikom ir visas blogerių būrys. Nė rožiniu vynu prigirdyta nesugebėčiau išvardyti tų kažkur 10 šalių, iš kurių atvyko visos viešnios (pamenu tik Lenkiją, Slovakiją, Kroatiją, Čekiją, Latviją ir Lietuvą). Iš viso mūsų buvo apie 30. Iš pradžių visos laikėsi gana santūriai, bendravo daugiausia savo šalių būreliais arba fotografavo/filmavo ir neturėjo laiko domėtis savo likimo sesėmis – kiekviena rūpinosi savo followeriais.

Mačiau, kad Patricką ir centrinės Europos regiono „Bioderma“ rinkodaros vadovą Eduardą Kolariką (beje, neturintį nei feisbuko, nei instagramo paskyros) nuoširdžiai linksmino tas visą kelionę lydėjęs vaizdelis, kai visos arba fotografuojasi selfius, arba kelia nuotraukas. Visiškai raunantis stogą vaizdelis. Kaip ši scena iš paskutinio vakaro preparty.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Kartais taip užsižiopsodavau ir įsijausdavau į stebėtojos vaidmenį, kad pamiršdavau, jog ir pati atvykau čia kaip blogerė.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Bioderma blogerių susitikimas Kanuose
Trikojis klumpakojis (nuo žodžio „klumpa“, nes po kelionės į Provansą kojos aukštakulniuose norėjo tik klupti arba stoti į klumpes)

Patrickas klausinėdavo, ar man viskas gerai, nes labai dažnai atrodydavau „nugrimzdusi į save“. Tiesą sakant, dar nelabai ir iškilau į paviršių, iki šiol sunkiai galiu patikėt, kad išsipildė mano svajonė aplankyt Kanus ir kad aš tikrai ten buvau.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Atrodo, galėčiau plūduriuot miceliniam vandeny amžinai. Ačiū, „Bioderma“, visų pirma – už tą micelinį vandenį ir nuostabią kelionę, kurioje netrūko nieko, nebent miego. Įdomu, gal galėčiau akredituotis į Kanų kino festivalį – galėčiau skaičiuot, kiek įžymybių atsivežė už pusantro šimto kilometrų gaminamo micelinio vandens buteliuką. Susitiksim Aix-en-Provense!

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

@asta_lipstaite
#thepowerpuffgirls
#cannes
#biodermatrip2016
#bioderma
#bloggermeeting
Chanelette vaizdo įrašai apie Kanus – I dalis ir II dalis.
Simonos įrašai apie Kanus – čia ir čia.

Bioderma blogerių susitikimas Kanuose

Komantarai

koment.

4 thoughts on “Kanų dienoraštis”

  1. Asta, visų pirma norėčiau pagirti jūsų stilių – juo žaviuosi jau ne pirma diena.
    Antra – užsimaniau ir aš tapti blogere. Net truputį pavydu žiūrėt į tokią nerealią kelionę ir stilingų moterų kompaniją :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *