Meilė, kuri trunka ilgiau negu trejus metus – „Juozas Statkevičius Eau de Parfum“

Juozo Statkevičiaus pirmas ir kol kas vienintelis autorinis aromatas „Juozas Statkevičius Eau de Parfum“ švenčia penkerių metų sukaktį. Ta proga iš Juozo Statkevičiaus mados namų į darbinę pašto dėžutę įkrito toks laiškelis:

„Prieš penkerius metus tamsus ir komplikuotas smilkalais dvelkiantis kvapas buvo revoliucingas ir netikėtas, tačiau net ir šiandien, kai parfumerijos pasaulis vis noriau eksperimentuoja su tamsiais ir rafinuotais aromatais, jis išlieka išskirtinis ir neklystamai atpažįstamas. „Juozas Statkevičius Eau de Parfum“ gimė iš asmeninių pomėgių ir vietinių įtakų – jis pagauna Vilniaus katalikų ir stačiatikių bažnyčių smilkalų svaigulį, perteklių ir grynumą, tamsą ir šviesą. Jis turi tikrą charakterį, kuris niekada neišeis iš mados.“

Jis apie kvepalus pasako pakankamai, kad suprastum: plykstelės meilė iš pirmo žvilgsnio arba „chemija“ neįvyks. Mano meilė šiam aromatui trunka beveik trejus metus ir, tikiu, jai nenutiks kaip Frédérico Beigbederio romane. Žinoma, kaip ir kiekvienuose santykiuose, per tuos metus buvo visko: ir nekalbadienių, ir nenoro net pažiūrėti į tą pusę, ir audringų susitaikymų bei beprotiškos meilės proveržių… Meilė šiam kvapui ypač „paūmėja“ rudenį – matyt, ne veltui sakoma, kad smilkalai išvaiko slogutį ir teigiamai veikia mintis bei jausmus.

Juozo Statkevičiaus vardinių kvepalų veidas – kūrėjo mūza ir bičiulė Svetlana Griaznova. Aromato reklama prieš penkerius metus...

Aš „Juozas Statkevičius Eau de Parfum“ įsimylėjau iš karto, vos pauosčiusi. Tuo metu man kaip tik labai patiko sunkūs, „komplikuoti“ kvepalai (toks tuo metu buvo ir mano gyvenimas), o dėl smilkalų aromato tiesiog ėjau iš proto (bažnyčioje smilkomo frankincenso kvapas man patiko nuo vaikystės, laukdavau tos apeigų dalies, kai kunigas į rankas pimdavo smilkstantį kodylą ir nosį imdavo kutenti tas, kaip tuomet maniau, miros aromatas), todėl gimtadienio proga nuo vyro gavusi juodą dėžutę su Juozo kvapiąja esencija skraidžiau kaip ant debesų. Jausmas tikrai buvo tarsi įsimylėjus.

Šis „mylimasis“, kaip jau minėjau, ne iš lengvųjų. Kvapo, kurį Prancūzijoje sukūrė parfumeris Fabrice‘as Pellegrinas, kompozicijos šerdį sudaro bažnytiniai apeiginiai smilkalai. F. Pellegrinas sodrius smilkalus apgaubė baltųjų kiniškų jazminų, narcizų, mėtų, pačiulių ir kalendrų šydu, taip pabrėždamas jų valdingą charakterį – bohemišką, ne per daug tamsų, prisodrintą, bet ne per griežtą. Su smilkalais šioje kompozicijoje sutaria vanilė, sakai, prieskoniai, oda, kaučiukmedžio derva ir muskusas, pasklinda karstelėjęs pilkosios ambros kvapas. Prabangų ir unikalų derinį užbaigia keli subtilūs baltųjų lelijų ir kilmingo Kašmyro medžio akcentai.

...ir dabar, panaudojant aromatą kaip būsimos Juozo Statkevičiaus kolekcijos leitmotyvą.

Tai kvapas, skirtas tikrai ne kasdienai ir išimtinai tik vakarui (todėl šiai meilei išsikvėpti, kaip dabar madinga, dėl rutinos, tikrai negresia), nors esu kartą nusižengusi ir gimtadienio proga pasikvepinusi šiuo parfumu iš ryto – visą dieną kvepėjau kaip cerkvė ir jaučiausi dėl to labai komfortiškai :). O štai būdavo dienų, kai pasikvepinusi šiuo aromatu vakare jausdavausi kaip ne savo kaily – pretenzingas kvapas tiesiog nelipdavo prie progos, aplinkos ar dar kažko.

„Juozas Statkevičius Eau de Parfum“ priskiriamas unisex aromatams, o tai reiškia, kad juo gali kvepintis ne tik moteris, bet ir vyras. Ką kartą mano vyras ir padarė. Ir žinot ką? Jam šis kvapas labai tiko, gal net labiau negu man! Sunkiai galėjau su tuo susitaikyti: prisipažinsiu, jog pavyduliavau, norėjau būti jam (kvapui :)) vienintelė ir nepakartojama, tačiau tiesa tokia, jog dabar gyvename trise. Kaip kokiame meilės trikampyje :).

Kvapas – tikrai ne kiekvienam. Jis iš tiesų su niekuo nesupainiojamas ir neklystamai atpažįstamas. Man regis, Kristina Sabaliauskaitė kažkur yra pasakojusi, jog šio aromato tapatybės teiraujasi priblokšti britai, o pati Kristina, juo kvepėdama, Londone sulaukė ne vieno komplimento. Lietuviškas aromatas sulaukė dėmesio ir anapus Atlanto – prancūziškame parfumerijos tinklaraštyje „Le Critique de Parfum“ rašoma, jog Juozo kvepalus išbandė pati Anna Wintour. Kvepalų ekspertas apie „Juozas Statkevičius Eau de Parfum“ štai ką rašo: „Kūrėjai norėjo lengvai bakstelėti religiniam asketiškam simboliui saldaus gintaro ir ties oda išsiskleidusio muskuso deriniu. Kvapas yra svarus, koncentruotas, puikios kokybės.“

O ką apie Juozo Statkevičiaus kvepalus manote jūs? Ar turit (vienu metu jų buvo sunku įsigyti, tačiau „Eau de Parfum“ penkmečio proga nusprendė atsinaujinti (šiek tiek pasikeitė tik kvepalų buteliukas, ne pats kvapas; kaip atrodys galutinis produktas, bus galima pamatyti ir užuosti šiandien, per Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymą), ir jų vėl bus pirkti)? Ar bandėt? Kaip ilgai trunka jūsų romanas su šiuo kvapu?

Komantarai

koment.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *