Mano brolis, didysis mano blog’o sergėtojas ir manęs prižiūrėtojas (turintis nematomą botagėlį, kuriuo kartais tik šmaukšt!), gegužei baigiantis man pagrasino: „Jei neįdėsi įrašo tu, įdėsiu aš, bet geriau parašyk ką …
Jums būna taip, kad būna taip gerai, jog iš to gerumo neišeina suregzt nė sakinio? Tai štai taip aš jaučiuosi po Kanų. Tiesą sakant, taip jaučiausi ir po Italijos, grįžusi …
Kažkada labai seniai, žiūrėdama į žvaigždes ant raudonojo Kanų kilimo, neapdairiai į Visatą paleidau norą – kada nors ir aš, prisiekiu, lipsiu tais laiptais. O visai neseniai, prieš keletą mėnesių, …