Tikriausiai nebūčiau prisiruošusi sudaryti savo norimų pamatyti filmų sąrašo, jei ne mano draugė Kristina. Ji siuntė man savo „namų darbus“, klausinėjo apie mano filmus, tad neliko nieko kito, kaip tik sėsti ir atiduoti skolą.
Kažkas gerai pastebėjo: norint pamatyti daugumą KP filmų, reikia pasiimti atostogas. Koks genialus planas, gaila, per vėlai… Teks pasitenkinti keliais nuvogtais vakarais. Bet kitąmet, pažadu, specialiai dėl KP pasiimsiu atostogas ir miegmaišį.
Na, o kas man lieka šiemet?
„Sangailės vasara“ („The Summer of Sangaile“) (rež. Alantė Kavaitė)
Kas užkabino: mano nuostabioji herojė ir didysis atradimas Aistė Diržiūtė. Ji spinduliuoja tokią jėgą, nuo kurios stoja kameros. Neabejojau nei Aiste, nei filmo sėkme Sandanse ir Berlyne nė akimirkai. Belieka pažiūrėt patį filmą :-D. Mano neabejotinai must see filmas numeris vienas.
„Džema Boveri“ („Gemma Bovery“) (rež. Anne Fontaine)
Kas užkabino: mėgstu filmus apie moteris ir keblius santykius. O dar prancūziškas… O dar režisierės, kuri statė filmą „Coco prieš Chanel“… Apie XXI amžiaus ponią Bovery. Žodžiu, neįmanoma atsispirti.
„Gentis“ („The Tribe“) (rež. Myroslav Slaboshpytskiy)
Kas užkabino: 130 min. brutalumo visiškoje tyloje (filmas be titrų, vyksta gestų kalba). Viskas taip suprantama, kad nereikia nė vertimo. Reikia turėti ne tik aštuoniolika, bet ir stiprius nervus. Truputį bijau. Filmas, girdėjau, ne iš lengvųjų.
„Žmogus-paukštis“ („Birdman“) (rež. Alejandro González Iñárritu)
Kas užkabino: mačiau šį filmą, kai dar nebuvo aišku, kad jis gaus „Oskarą“. Net jei ir nebūtų jo gavęs, vis tiek būčiau sakiusi, kad filmas puikus. Tiesa, į jį įvažiuot reikėjo kokių 15 min., bet paskui užkabino.
„Laukinė“ („Wild“) (rež. Jean-Marc Vallée)
Kas užkabino: svajoju kada nors leistis į Šv. Jokūbo kelią ir rast atsakymus į savo klausimus, tad patirtis pravers. Reese Witherspoon už vaidmenį šioje juostoje buvo nominuota „Oskarui“.
„Šiuolaikiniai žvėrys“ („Wild Tales“) (rež. Damián Szifron)
Kas užkabino: absoliučiai nereali brolių Pedro ir Augustino Almodovarų prodiusuota juodojo humoro komedija apie tai, kas mes esame. Už viską labiausiai norėčiau mokėti vaizdais perpasakoti vestuvių sceną. To-bu-la. Iki ašarų juokinga (tiesa, ne viskas).
„Trapus gyvenimas“ („Frailer“) (rež. Mijke de Jong)
Kas užkabino: gyvenimas tikrai yra trapus. Norėčiau mokėt taip mirti, šalia geriausių savo draugių, pasimėgaudama.
„Kritikai gurmanai“ („Foodies“) (rež. Thomas Jackson, Charlotte Landelius, Henrik Stockare)
Kas užkabino: kai apie filmą tiek prikalbėta ir prirašyta, jis ne(be)gali neužkabinti :-). Be to, esu Aistės Misevičiūtės fanė. Man įdomus ir (maisto) tinklaraštinininkų gyvenimas.
„Vakarienė kaip sapnas“ („The Dream“) (rež. Franc Aleu)
Kas užkabino: nuoširdžiai rekomendavo draugė, sakė, po jo nebegalėsi ir nebenorėsi valgyti, kaip anksčiau.
Filmą pažiūrėjau ir galiu tik padėkoti draugei už puikią rekomendaciją. Žodžiais tai nenupasakojama, su tuo sutinka ir ypatingoje vakarienėje dalyvavusieji 12 „apaštalų“. Kai kurias jusles sužadino kaip reikiant (jums būna, kad norisi verkti be jokios priežasties? Man taip nutiko uždainavus sirenai Silviai Perez Cruz). Jei dar kinas mokėtų perduot ir skonį… Ir tikrai, apie keptas bulves vakarienei negali būti nė kalbos!
„Žvaigždė“ („Star“) (rež. Anna Melikyan)
Kas užkabino: labai labai laukiau šito filmo, dėl lietuvių aktorės Severijos Janušauskaitės, kuri man viena talentingiausių ir gražiausių. Už Margaritos vaidmenį S. Janušauskaitė gavo Rusijos kino festivalio „Kinotauras“ apdovanojimą ir nacionalinę Rusijos kino premiją „Auksinis erelis“. Barakuda tapti man negresia, bet svetimo skausmo juk nebūna, tiesa? 🙂 Girdėjau, kad filmas tiesiog išverčiantis iš koto. Noriu įsitikinti.
Nuotraukos – www.kinopavasaris.lt
Mano balsas – “Vakarienė kaip sapnas” 🙂