Pasakyk, koks paukštis esi, ir aš pasakysiu, kokią kavą geri, – maždaug taip, iškraipant garsiąją rašytojo G. de Maupassant’o mintį apie moteris ir rankines, galima būtų apibūdinti „Vero Coffee House“ iniciatyvą.
Anądien svarsčiau, kaip tikslingiau išleisti dovanų gautą (ne iš kavinės) kortelę (aišku, pirkti daug daug kavos!) ir akis užkliuvo už kavos (maltos, kas man patiko iš karto, nes esu ne tik pelėda, bet dar ir tinginė, kavos noriu kvapnios, puikios, bet kas rytą ją malti, vaikui tampant už skvernų, neturiu nei didelio noro, nei ūpo, nei pakankamos motyvacijos) namams mišinių vyturiams (ne, ačiū), pelėdoms (duokšian!) ir mistiniams paukščiams feniksams, kurie apibūdinami kaip žmonės šventės.
Tokia, mano galva, yra mano draugė, todėl pirmąjį kavos pakelį (beje, labai subtilų ir prabangiai atrodantį, nes juodą, taigi už pakuotę iškart dešimt balų) dovanų gavo ji. Vieno puodo man, atvirai pasakius, neužteko, su pasimėgavimu išmaukiau antrą, o paskui draugė su vyru labai ta kava džiaugėsi.
O vakar namo grįžau po sparnu pasikišusi pelėdai dedikuojamą kavą.
Esu tipiška pelėda, kuri kartais bando apsimesti vyturiu. Kol neišgeriu darbe pirmojo puodelio kavos, esu labiau panaši į snaudžiantį drakoną (nepavojingas tol, kol snaudžia). Bent jau turiu sparnus. Labiau už žvalų falcetinį „labas rytas“ man patinka kimus „labas vakaras“. Todėl kava tikrai skirta man.
Verčiam pakelį ir skaitom kavos sudėtį. Tiesą sakant, apie ją pirkdama kavą net nesusimąsčiau (aš ir myliu, ir valgau, ir dirbu, ir visa kita darau pirmiausia akimis), nes galėčiau valgyt ir raides – paukščių aprašymai tiesiog nepakartojami.
Tikrai, prieš plikydama kavą pirmiausia perskaičiau dedikaciją pelėdai, o ji štai kokia.
„Pelėda į sapnus neria giliai. Rytais dažniausiai aptinkama apsikamšiusi atkakliu nenoru keltis. Pažadinta neretai sukelia naminę apokalipsės repeticiją, kuri gali būti atidėta užuodus kavos aromatą. Ne bet kokia, o tikras BUM! Įsivaizduokite penkiasdešimt samurajų, mušančių būgnus, fone sproginėjant fejerverkams, – maždaug panaši situacija turėtų dėtis Pelėdos kavos puodelyje. Tada, praplėšęs vieną akį, šis paukštelis galbūt pasilabins. Galbūt. Saulei nusileidus, ateina Pelėdos valanda, tada ji žengia į sceną, kad pademonstruotų savo talentus, kūrybiškumą ir originalumą. Šio gero norami Pelėda turi sočiai. Bet kuriuo atveju neišsiverčia be legalių dopingų, pavyzdžiui, dėmesio ir kavos. Kava yra Pelėdos vitaminai, ne kitaip. Pelėda plius naktis lygu kūryba yra nediskutuotina formulė. Ir gerai – kažkas turi kurti, kol visi miega. Dažniausiai būtent jie yra tie genijai, kurie keičia pasaulį. Nes žvaigždžių šviesoje dalykai atrodo kitaip. Ypač jei delnuose garuoja kava.“
A, ir sudėtis! Šį kavos mišinį sudaro Tanzanijos šiaurėje, Karatu regione Ngorongo ugnikalnio šlaituose, Ngila ūkyje užauginta kava, 100 proc. Arabika Burbon (plauta). Kava turi gaivų ir saldų vaisių (abrikosų ir persikų) poskonį.
Keista, bet pirmasis samurajų šokis man pasirodė dar kiek vangokas, todėl baigusi įrašą eisiu dar vieno puodelio – kol išgirsiu vasario 16-osios fejerverkus galvoje sproginėjant.
Nuotraukos darytos ir tvarkytos išmaniuoju telefonu „Samsung Galaxy A5“ (2016)
