Dovana, kurią prisiminsi visus metus

Kasmet tas pats: kai ateina laikas rinktis kitų metų kalendorių (darbo knygą), jaučiuosi taip, lyg reiktų ieškoti naujų džinsų. Beviltiška. Galiu tikėtis gauti kokį dovanų, bet pataikyti – tas pats, kas įtikti dovanojant kitam džinsus.

Iš tos nevilties kartą esu pagalvojusi, kad reikėtų kalendorių susikurt pačiai: nusipirkt kokį neišskirtinį ir paverst jį išskirtiniu – prirašinėjant kai kur įkvepiančių minčių, įklijuojant kokią nuotaikingą iliustraciją, iškarpą iš žurnalo, iš anksto susižymėt brangių žmonių gimtadienius (aš iš tų, kurie užrašų knygą, būna, atsiverčia dažniau negu feisbuką, tik tss). O ką, tokį kalendorių visai galima ir dovanot! Tokia suasmeninta dovana jos gavėjas juk džiaugsis (tikėkimės) visus metus – ir kur rasi geresnę?!

Bet kalendorių aš, žinoma, neprigaminau. Tuo pasirūpino kiti. Ir šiemet netgi yra iš ko rinktis! Pasirodė net keli kalendoriai ir darbo bei užrašų knygos specialiai stileivoms: Agnės Gilytės „2016 metų stilingos asmenybės kalendorius“, VMG „Ikonos“ darbo knyga stilingoms ir planuojančioms ikonoms, „Maža juoda knygutė“ su legendinės Coco Chanel citatomis (sparnuotų frazių garsioji Madmuazelė per savo netrumpą gyvenimą ištarė tiek, kad galima būtų dar kelias tokias knygas išleisti). Tik problema – kaip išsirinkti?

Pasirodo, kalendoriai ir darbo knygos – velniškai populiarios dovanos, nes jau lapkričio mėnesį buvo išgraibstytos ir „Ikonos“, ir „Maža juoda knygutė“ (man kažkodėl norisi sakyti „knygelė“, kaip „suknelė“). Pastaroji apskritai yra abiem leidiniais prekiavusio tinklo knygos.lt numeris vienas.

Skaisčiai raudona „Ikonos“ darbo knyga kelis kartus buvo patekusi į knygynus (prekybos centruose jos nė nespėjau pamatyti), bet iš ten dingo kaip pirmas sniegas. Leidinio „Ikona“ kūrėjai laiške mane patikino, kad užrašų knyga vėl atsirado knygos.lt, o nuo gruodžio 18 dienos ją vėl bus galima nusipirkti. Taigi, kam aktualu, po egle ji dar gali spėti atsidurti, jei nemiegosit ant eglišakių.

Trumpa informacija apie „Ikoną“: 276 psl., vienai savaitei skiriamas vienas atvartas, su negausiomis Agnės Jagelavičiūtės ir Alfo Ivanausko rekomendacijomis, kur nueiti ir pavalgyti. Išskirtinumas – ryški spalva (kaip sako užrašinės kūrėjai, ikona šviečia iš tolo), minkšti viršeliai (man čia privalumas, nes nemėgstu kietų – rankinę ir taip vos įmanoma atkelti nuo žemės), formatas beveik kvadratinis (16×15 cm) – turiu panašaus dydžio darbo knygą, tai rankinėje, deja, nėra labai patogu ją nešiotis. Kaina – 10,99 Eur.

„Maža juoda knygutė“ tapo protu sunkiai suvokiamu ažiotažu (ji net skambiai vadinama geidžiamiausia šių metų Kalėdų dovana). Jos nebuvo galima įsigyti niekur kitur, tik internete. Bet vien knygų nuotraukomis aš nepasitikiu (jos beveik visais atvejais neatitinka realybės, bent jau realios knygos apimties – tikrai), man visokias užrašines pirmiausia reikia paliesti, įvertinti, ar malonūs liesti viršeliai, kokios kokybės popierius ir pan. Svarbu netgi kokia juostelė naudojama žymoms. O šios knygelės vizualinė informacija man kėlė įtarimų.

Todėl kai tik gavau informacijos, kad Vilniuje ši knygelė atsirado vienintelėje vietoje, dar gana naujame (tris mėnesius veikiančiame) butike, „Apple of Eve“, Šv. Mikalojaus g. 11, iškart ten nuskubėjau. Taip skubėjau pavartyt tą graibstomą geidžiamiausią kalėdinę prekę, kad čiupau vienintelę ant prekystalio gulėjusią tikrai mažą juodą knygelę su auksiniais taškiukais ir tik pradėjusi vartyti supratau, kad vartau jau naudojamą daiktą – pasirodo, ten buvo asmeninė pardavėjos Jurgitos knygelė! Jų šiuo metu butike yra gal 20, bet susidomėjimas didžiulis, tad kas labai norit įvertint knygutę patys, patariu paskubėti.

Trumpa informacija apie „Mažą juodą knygutę“: 224 psl., viršeliai kieti, ne, tai ne kalendorius (nors knygelės gale yra dvejų metų kalendorius), ir ačiū dievui, nes tai reiškia, kad tą knygelę galima naudot, kol prirašysit. Arba kol nusibos maža juoda suknelė, atsiprašau, knygelė :-). Popierius gana plonas (rašaliniu ar markeriu neparašysit), tačiau minkštas. Man patiko ir jo spalva (neidealiai baltas). Viršelis ne iš dirbtinės odos, kaip atrodo nuotraukose, o subtilaus „kreidinio“ paviršiaus (panašu, kad jis trinsis ir matysis pirštų antspaudai, bet madmuazelė pirštais nevalgydavo, tikėtina, kad ir jos sekėjos taukuotais pirštais nelįs prie „išeiginio“ daikto). Formatas – daugmaž standartinis nedidelių užrašinių (16,6×11,9 cm).

Vienintelis mane erzinantis dalykas toje knygelė – pigi auksinė juostelė, kurią nukirpčiau vos parsinešusi namo . Ir kai kurios citatos „neskamba“. Kaina – 11,99 Eur (kaina ir elektroniniame knygyne, ir minėtam butike ta pati).

Prieš porą dienų šių knygų papildymą gavo ir knygos.lt. Žada, kad iki Kalėdų visi užsisakiusieji šią užrašinę tikrai gaus.

Ne ką lengviau man sekėsi ir su Agnės Gilytės „2016 metų stilingos asmenybės kalendoriumi“. Jį galima užsisakyti stilistės puslapyje gilyte.lt (pristatys per tris penkias darbo dienas), rasti keliuose butikuose (kaip man sakė Agnė, „kur jam ir vieta“) (Vilniuje tokios vietos yra „Blind boutique“, „Moustache boutique“, „Private label“ ir „Jupė“. Kaune kalendorių galima įsigyti grožio salone „Junora“ ir „Carolina make up“ studijoje, Panevėžyje – „Fairy House boutique“, Šiauliuose – „Wapsva boutique“, Kretingoje – „Juli“ butike) arba pirkti „Akropolyje“ už 100 eurų ir gauti jį dovanų. O labiausiai mane nustebino paskutinis Agnės asistentės Ievos laiško sakinys, kad kalendoriumi prekiaujama ir mažuose Pasvalio ir Pakruojo knygynuose! Ei, betgi beveik mano namuos! Beje, kai pernai per Kalėdas visi nušlavė „Spintologiją“, aš savąją nusipirkau iškart po švenčių, gruodžio 27 dieną, būtent Pakruojo knygyne.

Trumpa informacija apie Agnės Gilytės „Stilingos asmenybės kalendorių“: 348 psl. (niekur nurodyta nebuvo, suskaičiavau pati), viršeliai kieti, faktūrinio storo popieriaus, kalendorius (čia jau tikrai kalendorius) su gumele (jei ketinat kaupti visokius čekius, tuomet taip, ji praktiška, bet iš esmės ta gumytė nereikalinga, nebent ji yra skiriamasis Agnės knygų stiliaus bruožas), madingiausios 2016 metų (pagal „Pantone“) spalvos – baby blue (žydros). Vienai dienai skiriamas vienas puslapis (savaitgalio dienoms – per pusę). Matmenys – 10,5×16,5 cm. Kaina – 12,99 Eur. Vienintelis užkliuvęs dalykas: suprantu, kad Agnė Gilytė – tai prekių ženklas, vis dėlto man patiktų žinoti, kad jis – ne Agnės Gilytės, o mano. Bet velniai nematė – sugalvojau išeitį.

Kalendoriaus lapuose nemažai vietos užrašams (mažos knygelės mane pirmiausia nervina dėl to, kad į jas beveik niekas netelpa, esu porą turėjusi, tai primargindavau puslapius visokiomis rodyklėmis – nuorodomis į kitus puslapius, kur rašydavau tęsinį), kai kur simboliais sužymėta, ką verta atlikti (pirkti, pasižvalgyti naujų kolekcijų ar eiti medžioti nuolaidų, sudarinėti pirkinių sąrašą, atlikti spintos reviziją ir pan.). Kiekvieno sezono pradžioje pateikiami praktiniai Agnės patarimai, kas turėtų būti spintoje, kaip rengtis ir atrodyti. Man pasirodė aktuali ir vertinga susisteminta informacija apie figūrų tipus. Dar vienas (aiškus) šio kalendoriaus privalumas – „penktasis sezonas“, tai yra šventės, kurias Agnė išskyrė kaip atskirą sezoną. Juk vis viena bemaž mėnesį ar net kiek daugiau visos gyvename mintimis apie būsimų švenčių aprangą. A. Gilytė trumpai apžvelgia dažniausiai nurodomus aprangos kodus.

Mano asmenine subjektyvia nuomone, tokio kalendoriaus vieta vis dėlto knygynuose ir prekybos centruose, kur juos gali įsigyti kiekviena mergina. Nes jis, na, toks… kasdieniškas. Toks turbūt, koks ir turi būti casual stiliaus kalendorius. Iš kitų tikėjausi truputį daugiau: maniau, rasiu po kasdienį, kokteilių ir „vakarinį“ kalendorius, bet už 11–13 eurų tokio įvaizdžio nenusipirksi…

Džiugiu atradimu pavadinčiau mados iliustratorės ir blogerės Ingos Šmigelskytės paprastą, bet neprastą kalendorių, kurį mergina sukūrė pati. „Studijų metu vis ieškodavau kalendoriaus, kur galėčiau atsivertusi matyti visą mėnesį ir sužymėtus visus egzaminus, susitikimus, darbo grafiką ir blogo įrašus“, – rašė man Inga. O neradusi tokio, sugalvojo susimaketuoti pati. Pasikonsultavusi su grafikos dizaineriu, mergina sukūrė kalendorių, jog būtų buvusi nuodėmė jį laikyti tik pačiai sau (pirminis planas toks ir buvo – susikurti ir atsispausdinti vieną egzempliorių). Bet draugės pamatė maketą ir ėmė prašyti atspausdinti ir joms, o paskui Inga pagalvojo: kodėl gi neatspausdinus daugiau ir nepabandžius tais kalendoriais prekiauti?

„This&That“ kalendorių galima užsisakyti tiesiai per Ingą (rašyti jai žinutę per feisbuką ar susirasti instagrame) arba elektroninėje platformoje etsy.com (https://www.etsy.com/shop/innascorner). Savo knygutes I. Šmigelskytė (už papildomą mokestį) siunčia į visus Lietuvos miestus ir po visą platųjį pasaulį. Nuo vakar šiais kalendoriais prekiauja parduotuvė „Naked store“ Kaune. Kaina – maždaug 10 Eur. „Ar daug už kalendorių? – svarsto idėjos autorė. – O 0,83 euro per mėnesį daug? Juk kalendorių naudosite visus metus!“

Kas dairotės sieninio kalendoriaus ir jums visai nesinori prieš akis matyti visų tų peizažų, kačiukų, šuniukų ir dailininkų meno kūrinių reprodukcijų iš prekybos centrų, rekomenduoju užsukti į „Laura Daili Vilnius“ butiką (Teatro g. 1) (arba elektroninę parduotuvę) ir įsigyti Lauros Dailidėnienės mados kalendorių („Laura Daili Vilnius Fashion Calendar 2016“).

Mėnesius puošia 2016 metų rudens ir žiemos kolekcijos „Aves“ įvaizdinės nuotraukos, darytos Neringos Rekašiūtės. Kaina – 18 eurų. Gera žinia: dar vakar naktį, rašant šį įrašą, kalendorius kainavo 18 eurų, o dabar jį jau galima įsigyti 45 proc. pigiau – už 9,90 Eur!

 

 

Rimtai, rasti kalendorių – beveik kaip džinsus! Bet jei jau rasit tobulus, džiaugsitės kasdien.