Madų blogas
Kasmet, pakuodama kalėdines dovanas paskutinę naktį, pasižadu: jau kitais metais tai tikrai pradėsiu nuo spalio. Pakuosiu po vieną neskubėdama, apgalvodama kiekvieną žodį, kurį parašysiu ant atviruko, ir popieriaus atspalvius, kaip …
Žurnalo „Moteris“ lapkričio mėnesio numeryje yra mano rašinys apie du vasaros mėnesius „Šturmų švyturyje“ Ventės rage – „Šešiasdešimt saulėlydžių“. Čia dalinuosi ištraukomis iš savo gyvenimo Šturmuose dienoraščio, kurį rašiau kasdien, …
„Labas, Astule, čia Česlovas. Kaip laikaisi?“ – „Laikausi.“ – „Klausyk, tu taip gerai perpratai mūsų vietą, žinai, ko mums reikia, gal gali parekomenduoti kokią mergaitę vasarai Šturmuose? Darbas velniškai sunkus, …
Kęstučio Navako ir Akvilės Žilionytės susirašinėjimų knygoje „Visi laiškai žirafos“ radau labai gražią istoriją. „Dievas sukūrė Rojaus sodą. Ir buvo tas sodas nuostabus, o nuostabiausia jame buvo rožė. Kiekvieną rytą …
Mano brolis, didysis mano blog’o sergėtojas ir manęs prižiūrėtojas (turintis nematomą botagėlį, kuriuo kartais tik šmaukšt!), gegužei baigiantis man pagrasino: „Jei neįdėsi įrašo tu, įdėsiu aš, bet geriau parašyk ką …
Kanuose vienas dažniausiai užduodamų ir daugiausia kartų girdėtas klausimas buvo: „Ką iš „Biodermos“ esi naudojus?“ arba „Kas iš „Bioderma“ priemonių tau labiausiai patinka?“. Atsakymas į šį klausimą prašosi atskiro įrašo… …
Jums būna taip, kad būna taip gerai, jog iš to gerumo neišeina suregzt nė sakinio? Tai štai taip aš jaučiuosi po Kanų. Tiesą sakant, taip jaučiausi ir po Italijos, grįžusi …
Kažkada labai seniai, žiūrėdama į žvaigždes ant raudonojo Kanų kilimo, neapdairiai į Visatą paleidau norą – kada nors ir aš, prisiekiu, lipsiu tais laiptais. O visai neseniai, prieš keletą mėnesių, …
„Nekąsk gyvenimo / Dideliais kąsniais, / Negerk springdamas / Dideliais gurkšniais. / Kąsk gyvenimą / Mažais kąsneliais, / Gerk mažais gurkšneliais. / Imk tiek, kiek gali. / Skonėkis. / Patirk …
O man patinka eglučių ir visokių kalėdinių džiaugsmų perpildytas feisbukas ir instagramas. Čia sudėjau keletą savo švenčių laukimo akimirkų. Pagautų va taip, paskubomis, ekspromtu. Tokia šias kelias savaites buvo (ir …
1920 metų rugsėjo 14 dieną į spaustuvę iškeliavo pirmasis leidinio „Moteris“ (žurnalu šią 16 psl. brošiūrą vargu ar pavadinsi) numeris (tiražas – 3 tūkst. egzempliorių). 2015 metų rugsėjo 14 dieną …
Šį įrašą brandinau nei daug, nei mažai – dvejus metus. Iškart po krikštynų reikėjo sutvarkyti nuotraukas, tada jas atrinkti, tada sulaukti tinkamo momento ir įkvėpimo, kad sukurčiau keletą koliažų, paskui …
Londonas niekad nebuvo mėgstamiausias mano miestas – esu nepagydoma Paryžiaus gerbėja. Taip, jis žavus, jame yra Portobello gatvė su protu nesuvokiamomis grožybėmis sendaikčiuose, Viktorijos ir Alberto muziejus, kuriame gali praleisti …
Sakoma, jei gali atsakyti, už ką myli kokį nors žmogų, tai iš tiesų jo nemyli. Nežinau, kiek tame posakyje yra tiesos (meilėje man nesiseka), tačiau jį nesunkiai pritaikyčiau Paryžiui. Nežinau, …
Šiąnakt nuėjau gulti trečią. Atsigulusi dar ilgai neužmigau – bet kuris susapnuotas sapnas būtų buvęs per blankus, per niūrus, per liūdnas. Kartais nevartoti skambių nuvalkiotų frazių tiesiog neišeina, nes tik …
Tiksliau, kūrė Aistis, o aš buvau tik „pritariančioji“ nosis. Taip gimė nuostabus parfumerinis kūrinys, apie kurį tuoj tuoj viską papasakosiu. Tiems, kurie nežino (nors, po teisybei, netikiu, kad tokių dar …
Aš tiesiog dievinu savo darbą! Vakar grįžau iš Švedijos. Ačiū „Lindex“ (kad pakvietė) ir „Moteriai“ (kad išsiuntė), jog patekau į triukšmingą ir labai madingą „Lindex“ 60-mečio jubiliejaus šou Göteborge, Švedijoje. …
Štai tokios šiemet mano Velykos: (šiek tiek) rožinės (garbės žodis, nesistengiau tyčia išgauti šios spalvos, išėjo kažkaip… savaime), su sviestiniais kiaušinaičiais ir širdelėmis (kaipgi be jų), mažomis (ir ne visai) …
Taip nutikti gali tik per blogo gimtadienį. Lygiai prieš dvejus metus, per Kalėdas, dovanų gavau Madų blogą. Išeitų, kad šiandien – antrasis mano tinklaraščio gimtadienis! Kuo pavaišinti užsukusius svečius? Aišku, …
Jau tuoj tuoj išvyniosime kalėdines dovanas. Tas popieriaus šiugždenimas yra turbūt vienas nuostabiausių šventinių momentų. O žinot, koks pats maloniausias? Ruošti visas tas dovanas: lėtai (!), pasimėgaujant, apgalvojant kiekvieną detalę. …