Iškart prisipažįstu: mano santykis su rožėmis labai asmeniškas, šališkas ir galbūt neobjektyvus. Kai gaunu rožę (arba, dar blogiau, daugiau rožių), visada kažkaip sutrinku, pasijuntu nepatogiai. Šios gėlės mane kažkaip… įpareigoja ir nuoširdžiai glumina. Be to, jaučiuosi kokio šimto metų „senumo“. Bet štai beveik viskas, kas kvepia rožėmis, mane veikia panašiai kaip kates valerijonas (pasirodo, šis kvapas man netgi tinka pagal horoskopą, padeda „įsižeminti“, pailsinti ragus ir netgi išspręsti daugelį asmeninių problemų – taip sako!).
Ne visos rožės kvepia skaniai (ir ne visiems šis kvapas patinka, pavyzdžiui, jo negalėdavo pakęsti mano buvęs vyras, sakydavo, kad rožės jam kvepia bobutėmis), bet štai atradau vieną priemonę, kuri kvepia taip, lyg būtum įkišusi nosį į rožių krūmą. Tiksliai taip man kvepėdavo rožės vaikystėje!
Taip taip, vaikystės trauma turbūt, kad dabar šiuo kūno kremu tepuosi vietoj kvepalų (bent jau rankas ir iškirptę): po dušo, tada dar – išeidama iš namų, grįžusi, vakare po vonios prieš miegą… Svarstau, ar nereiktų jo šiek tiek nusikabint šaukštu į kokį indelį ir nešiotis rankinėje, kad ir darbe galėčiau po nosim pasikvepint – tikrai, kvepia dieviškai, neįkyriai, subtiliai, kaip… rožės.
Nežinau, kaip jūs, bet aš nepakenčiu sunkių losjonų ir kremų kūnui, man patinka, kai jie akimirksniu įsigeria ir nepalieka jokio pojūčio, išskyrus kvapą. Kai nusimaudžiusi prieš naktį pirmą kartą išsitepiau šiuo kūno sviestu, mane lankė, galima sakyti, rožiniai sapnai (aišku, ir dėl rožinės paklodės!), nes vis jausdavau sapne kažkur dvelktelint rožes. Ir tikrai puikiai išsimiegojau.
Be to, pirkdami tokį rožių bukietą, išsaugosim planetą: šis indelis kūno sviesto „British Rose“ „žydės“ vonioj apie porą mėnesių (jei naudosit mano tempais, ko gero, temps tik mėnesį, bet rask tiek žydinčią rožę!), o britai, rankomis surinkę žiedlapius šiam kūno sviestui, skelbia pavojų: jie nebespėja užauginti tiek rožių, kiek norinčiųjų jas dovanoti (ko gero, Didžiojoje Britanijoje rožės populiaresnės už tulpes, bet galiu klysti, mano draugės mane gal pataisys ir papildys šią mintį, kaip ten yra iš tiesų). Tad net 70 procentų Didžiojoje Britanijoje parduodamų rožių importuojama iš Kenijos. Be to, kad užaugtų ir žiedą sukrautų viena rožė, jai reikia apie 10 litrų vandens.
Vargu ar kovo 8-osios proga galėčiau rekomenduot ką nors labiau moteriškesnio. Tad kiekvienai po rožę!
P. S. Portale moteris.lt ta proga sudariau labai moteriškų dovanų dešimtuką. Jas irgi galima dovanoti vietoj gėlių (ar pridėti prie jų). Arba tiesiog pasidovanoti sau (ne visas iš karto, žinoma). Daugumą šių dalykų esu išbandžiusi savo kailiu, dėl kiekvienos galėčiau gultis po traukiniu, todėl taip drąsiai ir rekomenduoju.
