Panašu, jog greitai reikės persivadint grožio blogu :-). Bet tiek atradimų prisikaupė, kad noriu kuo greičiau visais jais pasidalinti!
Štai dar vienas mane ištiko visai neplanuotai ir netikėtai Kaziuko mugėje, į kurią, jei ne Violetos Baublienės blog‘as, gal nė nebūčiau užsukusi. Pamačiau jos penktadienio radiniuose „Nimfės“ prekystalio nuotrauką ir akis užkliuvo už kremo putos su gintarais. Kadangi šiuo metu kaip tik atlikinėju savotišką žurnalistinį eksperimentą, renku informaciją apie gintarinę kosmetiką, kuri, beje, dabar labai „ant bangos“. Dėl kremo su gintarais Londone nusitrenkiau pas juos gaminančią lietuvę Egidiją Bailey, bet namo grįžau su morkų kremu (moterys!), nes man nepatiko serumo su gintaru kvapas. O šią putą nusipirkau iš karto, tik paklausinėjusi apie pačią priemonę – kaip pagaminta, iš ko, kaip naudoti.
Maloni moteris už prekystalio davė pabandyti ant rankos, rodos, „Ramunėlių“ kremo putos ir, vargeli tu mano, kaip grįžusi namo gailėjausi, kad jo nenusipirkau! Nes kvapas – tiesiog dieviškas, nė nepasakytum, kad ramunėlės (na, tikiuosi, ten tikrai buvo jos :-)), bet didžiausia staigmena manęs laukė grįžus namo: mano ranka tebekvepėjo. Kvepėjo ji ir po dviejų valandų. Ir po keturių. Ir – nė nepatikėtumėt – dar prieš vidurnaktį eidama į dušą gerai jaučiau paskubomis pabandymui užsiteptos priemonės kvapą. Tai bent atradimas! Net už kvepalus geriau laiko.
Tą patį vakarą (tiksliau, jau naktį) tą „Gintarą“ aš ir pabandžiau. Neslėpsiu, po „Ramunėlių“ patyriau šiokį tokį nusivylimą, nes, kaip jau sakiau, priemonės su gintarais neturi malonaus kvapo. Bet ką tas kvapas, palyginti su gintaro rūgšties poveikiu, kurį garantuoja priemonės, prisotintos Baltijos aukso. Šiame losjone (tik jo tekstūra lengvesnė už losjono, todėl ir pavadinta ši priemonė „puta“) gintaro rūgšties koncentracija, kaip tikino gamintojai, didelė, gintarai tikrai iš Baltijos, jie sutrinti šlifuojant gabalėlius vienas į kitą, todėl yra tarsi įsikrovę ir turi didesnį poveikį. Gintaro dulkės sutrintos ne iki pačių mikroskopinių gabalėlių, jų šiek tiek galima įžiūrėti pačioje priemonėje. Gintaro pudrą „Nimfė“ perka iš kauniečių „Medicalamber“ – produktas sertifikuotas, patikrintas.
Priemonė man labai patiko. Vien jau todėl, kad oda išliko minkšta iki pat ryto, atsikėlus dar vos vos jautėsi subtilus kvapas (iš indelio ji kvepėjo ne taip maloniai). Tikrai drėkina odą, o koks tos gintaro rūgšties poveikis, pamatysim :-).
Šiek tiek apie „Nimfę“. Iš tiesų tai natūralaus muilo gamintojai (turi apie 30 rūšių). Auksė ir Žydrūnas muilo neverda, o gamina jį pagal senąsias tradicijas, šaltuoju būdu, todėl išlieka visos naudingos aliejaus ir vaistažolių (jas Drazdai augina patys,) medžiagos. Savo fabrikėlį jie turi vienkiemyje netoli Palangos, ten verslauja jau šeštus metus.
Be „Gintaro“, jie gamina „Rožių“, „Ramunėlių“, „Mėtų“, „Medetkų“ ir „Levandų“ kremo putas.
Sudėtis: vanduo, sviestmedžių aliejus, kondicionuojantis emulsiklis Behentrimonium Methosulfate ir Cetearyl Alcohol, šaltalankių uogų aliejus, ricinų aliejus, stearino rūgštis, arba riebioji rūgštis, glicerinas, gintaro pudra, alavijų lapų sultys, eteriniai aliejai, tapijokos krakmolas, tokoferolis (kitaip – vitaminas E), susintetinta rūgštis, benzilo alkoholis, linalolis, limonenas, citralis.
Kaip naudoti: nusiprausus įtrinti dar drėgną odą (ant nudžiūvusios priemonė ne taip gerai slysta oda, ypač maniškės, kuri yra gana sausa).
Kaina: už 200 g indelį mugėje sumokėjau 15 eurų.
