Mados pasaulį apėmusi amerikiečių dizainerio Alexanderio Wango manija. Šiaip jau esu gana skeptiška mados vartotoja, sunkiai įsileidžiu į spintą naujus ultramadingus daiktus, ir tik paklausykit, kas man nutiko su A. Wangu ir jo drabužių tinklui „H&M“ kurta riboto tiražo kolekcija…

Į Helsinkį skridau rengti darbinio reportažo apie išankstinį, vietinei grietinėlei skirtą, apsipirkimą (žinoma, ne baltų marškinių jie ten rinkosi ieškoti, nors, spėkit, ką parsivežiau iš pavyzdinės „H&M“ parduotuvės :-)). Maniau, pavaikštinėsiu sau, apžiūrėsiu kolekciją, gal net ką pasimatuosiu, pafotkinsiu. Aha…

Į parduotuvę įgriuvom pavėlavusios gal 15 minučių – užtruko mūsų degustacinė vakarienė tokiame pat pavyzdiniame Helsinkio, o gal ir visos Suomijos, restorane „Bronda“, ir sesės latvės parodė savo tikrąjį veidą: pasimėgavusios rinktiniais valgiais (jos turėjo proto neužsisakinėti degustacinio meniu), atsistojo ir išeidamos pamojavo balta pirštine: „Nu, sėkmės…“ Tos minutės ir buvo lemtingos, per kurias Helsinkio fashionistos nusiaubė lentynas su Wango akvalangais, bokso pirštinėm (mačiau, vienos vitrinoj dar buvo likusios, svarsčiau, ar neverta jomis pakelti restorane mestos baltos pirštinaitės. Žinoma, juokauju – kartu žvelgiant į pustuštes kabyklas visuomet laimi draugystė :-)) ir peršviečiamo tinklo suknelėmis. Liko kaboti arba labai brangūs drabužiai, arba… ne, daugiau nieko neliko :-).

Prie matavimosi kabinų ir jose vyko tikras mūšis: pirmuoju atveju nuskriaustos aukos tikėjosi, jog konkurentė nusinešė keliais dydžiais per mažą drabužį ir šis gali atitekti joms, kaip paguodos prizas. Bet tai saviapgaulė: A. Wango kolekcijoje, be superankštų suknelių, sportinių liemenėlių ir šortų, visi kiti drabužiais labai oversize… Viena tinklaraštininkė savo paskyroje net iškėlė dilemą, kaip po paltu pakišti bluzono rankoves. Antruoju – kabinose – bandant save „padėti“ į tuos drabužius. Bet – faktas – visiems reikia tų drabužių!

Kolekcija bemaž vien juoda (su keliomis baltomis ir pilkomis išimtimis) (taip pat vilkėjo ir 500 parduotuvės lankytojų tą vakarą), sportinė, su ryškiomis futuristinėmis idėjomis. Iki to vakaro nežinojau, ar šis A. Wango braižas mane žavi, ar erzina. Svarsčiau tol, kol nepradėjau liesti tų likusių rūbų. „Kosmosas!“ – vienintelis žodis, kuris tuo metu lenda į galvą (ir jį ištariau ne aš viena). Absoliučiai visi drabužiai labai faktūriški, pasiūti iš ultranaujoviškų audinių, naudojantis moderniausiomis technologijomis. Be to, kiekvienas drabužis turi kokią nors dizainerio paliktą „žinutę“ ar staigmeną – pamatai užrašą ant marškinėlių nugaros ar ant rankovės, kurio iš pradžių net nepastebėjai. Visi patyrėm nokdauną. Aš irgi.

Va, čia mano improvizuotas dešimtukas.

1.

Monika, tikiuosi, nesusitiksim vienam renginy 😀

2.

Mano beprotybė

3.

Štai kaip iš tiesų atrodo sportinė elegancija!

4.

Iš tiesų labai maža juoda suknelė

5.

6.

Matavausi jį Helsinkio parduotuvėj – labai sunku buvo nusivilkt 🙂

7.

Roko maršui

8.

Turbūt nepaeičiau, bet vis tiek labai gražu

9.

…todėl renkuosi šiuos

10.

Žinot tą jausmą, kai ką nors apsivelki ir nebegali nusivilkt? Man taip nutiko su šiom kelnėm. Ir ne todėl, kad jos man būtų buvusios per mažos 😀

Supratau, kad man reikia tų drabužių. Bent vieno. Ne, geriau dviejų. Tik kad Helsinkyje nieko nebeliko… Visas viltis aš ir dar kelios kartu skridusios kolegės sudėjom į Vilnių (čia, kaip ir 250 kitų pasaulio „H&M“ parduotuvių virtinose A. Wango kurta kolekcija turėjo pasirodyti tą pačią dieną, lapkričio 6-ąją) – sakom, ai, pas mus tikrai bus ramu, nueisim po pietų ir ramiai susirinksim, ką norim. Aš alpėjau dėl juodo odinio diržo, kurį pamačiau suomių žurnalo fotosesijoj, ilgų tamprių pirštinių ir bluzono su trimačiu dizainerio vardu. Ir čia – smūgis iš kairės: devintą ryto vyriškos kolekcijos dalies jau nebuvo likę nė kvapo, moteriškų dar šiek tiek kabojo. Bet, aišku, nei diržo, nei pirštinių… Nuskubėjau į „GO9“ tiesiai po interviu, su visu lagaminu, kaip kokia pamišusi mados auka (aišku, visi turbūt pagalvojo, kad tą lagaminą atsitempiau drabužiams :-D), ir mažai ką beradau.

Sako, kad limituotų dizainerių kolekcijų parduotuvės kartais gauna po 10 vienetų (su visais dydžiais, o ne kiekvieno), ir kai jie nuperkami, naujų niekas nebeveža.

„Buy now or cry later“, – labai patiko vienos internautės komentaras. O aš pastaruoju metu tiek ašarų išliejau, kad verkti dar ir dėl A. Wango būtų too much. Tad į persirengimo kambarį nusinešiau keletą rūbelių – širdžiai nuraminti :-). Juk sakau, beprotybė kažkokia! Ne, neklauskit, kaip rankovės telpa po paltu – A. Wango drabužiai perkami ne dėl to…