Matinį nagų laką atradau pavasarį Londone. Tiksliau, visur blaškiausi jo ieškodama, o radau paskutinę minutę oro uosto „Boots’e“. Tąkart parsivežiau violetinį, o po kelių dienų kolegė pasakė, kad visokiausių spalvų matinio nagų lako rado parduotuvėje „Drogas“. Taip į mano kosmetinę atsikraustė dar ir juodas „Rimmel“ „Velvet Matte“ ir ryškiai mėlynas „Golden Rose“ matinis nagų lakas.
Darbo su matiniais kaip ir su bet kuriais kitais nagų lakais – bent jau man gražiai, neištepant nagų odelių ir kraštelių nutepti ne visada pavyksta iš pirmo karto. O kadangi paviršius matinis, visokie netobulumai labai gerai matyti.
(Nuotraukose mano pirmieji bandymai su juoda spalva.)
Vis dėlto matinis nagų lakas, mano akimis, turi vieną didžiulį pranašumą (galiu laiduot tik už „Rimmel“ „Velvet Matte“, jo kolega „Golden Rose“ valydavosi siaubingai blogai, atrodydavo, jog ranką laikiau rašalinėje, tad jis mano lūkesčių nepateisino) – jis stulbinamai lengvai nusivalo, bet kokiu nagų lako valikliu, neišterliodamas odos. Visiems nagams nuvalyti man užtenka gal trijų valikliu suvilgytų vatos lapelių. Labai dažnai net pats kokybiškiausias (tarkim, „Chanel“) tamsus nagų lakas tampa iššūkiu, kai ateina laikas jį nuvalyti. Tad tai, kad nagų lakas, ir dar juodas, toks neteplus, laikau dideliu pranašumu.
Deja, matinį nagų laką tenka valyti ypač dažnai – nors atrodo labai gražiai, laiko ilgiausiai dvi dienas. Pastarąjį sykį juodu matiniu manikiūru pasidžiaugiau beveik tik tol, kol miegojau – vakare nusilakavau, o ryte nuėjusi į darbą ir nusimovusi pirštines išvydau gerokai apsilaupiusius galiukus. Tąkart su gailesčiu ir apmaudu žvelgdama į savo nagus, supratau, kad darbe stalčiuje praverstų atsarginis buteliukas nagų lako valiklio. Nes nusilaupiusių nagų galiukų užmaskuot keliais potėpiais lako ant viršaus neišeis – matinis lakas apnuogina visas nuodėmes. Tenka valyt ir… vėl viską pradėt nuo pradžių, nes tas aksominis juodumas turi savo žavesio.
