„Nekąsk gyvenimo / Dideliais kąsniais, / Negerk springdamas / Dideliais gurkšniais. / Kąsk gyvenimą / Mažais kąsneliais, / Gerk mažais gurkšneliais. / Imk tiek, kiek gali. / Skonėkis. / Patirk malonumą.“
Apytikriai cituoju nežinia iš kur į mano užrašų knygelę prieš daug metų atkeliavusią mintį, kuri tapo mano šių metų šventinio sveikinimo leitmotyvu. Jį įkvėpė pernai Ievos Zaleckytės-Burcustu Jakiškių dvare daryta nuotrauka, tapusi šventiniu atviruku ir iškeliavusi paštu pas daugelį man svarbių, reikalingų, daug man davusių ir širdį šildžiusių žmonių.
Ir nuotrauka, ir linkėjimu tapusios nors užmušk nepamenu kurio poeto eilutės labai gerai nusako tai, kuo ir kaip šiemet gyvenau. Ne, į dvarą nepersikėliau, deja, bet jaučiausi kaip pobūvio dvare karalienė. Pobūvio, kurį pati suorganizavau. Koks jis buvo, žino tik to pobūvio dalyviai, ir pagaliau tai ne esmė. Svarbiausia, kad nuoširdžiai pavyko pasimėgauti, išgyventi, išjausti kiekvieną akimirką, ir tai dariau toli gražu ne taip subtiliai, kaip pavaizduota šioje nuotraukoje. Bet ateinančiais metais linkiu sau ir jums šitaip – lėtai, pasimėgaujant skonėtis gyvenimu. Skoningų metų!
