Kada dar bus tinkamesnis laikas pašlovinti moterį ir moteriškumą, jei ne šiandien? Turiu daugybę moteriškumo, grožio, mados ir stiliaus idealų. Atrinkau dešimt pačių pačiausių, kuriomis galėčiau grožėtis ir gėrėtis kiekvieną dieną, kurių kiekvieno pasirodymo žurnale, madų tinklaraščiuose, portaluose ar mados renginiuose laukiu su didžiuliu nekantrumu ir džiaugsmu.

Mano galva, Antonas Čechovas labai tiksliai išvardijo viską, ką turėtų turėti tikra stiliaus ikona, ir man labai patinka ši jo mintis: „Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys.“ Tam tikra prasme, tai yra tie „kriterijai“, pagal kurį ir vertinu žmones. Ir būtent dėl jų į mano dešimtuką nepateko Agnė Jagelavičiūtė, kurios stiliumi, įgimtu (ar išlavintu, ne tiek svarbu) skoniu labai labai žaviuosi.

1

Mano mama

Esu padariusi baisų dalyką, jis mane labai ilgai slėgė. Spintoje savo miegamajame mama saugojo į laikraščius įvyniotus savo jaunystės dienoraščius. O aš taip norėjau kuo geriau pažinti savo mamą, kad tuos dienoraščius perskaičiau. Kaskart, kai mamos nebūdavo namie, įslinkdavau į jos kambarį ir paslapčia skaitydavau apie jos nuotykius, išgyvenimus, slaptas viltis ir svajones. Iki šiol nesmagiai dėl to jaučiuosi, ir jau nebeturiu progos dėl to mamos atsiprašyti. Esu tikra, ji žinojo, jog nebesaugo savo paslapčių pati viena (nesugebėdavau taip lygiai vėl tų sąsiuvinių suvynioti į laikraštį, o juk jie dar ir lamdosi), tačiau ji niekada manęs dėl to neišbarė, nepriekaištavo, o gal slapta to net tikėjosi? Aš pati žalioje jaunystėje esu rašiusi dienoraštį ir jį šiek tiek cenzūruodavau, mat mėgdavau įsivaizduoti, kaip mano rašliavos atrodys, jeigu jas po daugelio metų kas nors atras. Tai štai. Tuose dienoraščiuose aš ir atradau, kokia stilinga buvo mano mama, kaip svarbu jai būdavo pasisiūti tuo metu madingo modelio suknelę, kaip ji apgailestaudavo, kad negali nusipirkti reikiamos medžiagos, ir t. t. Tikra anų laikų fashionista, kuri kiekvienoje (neperdedu!) nuotraukoje pozuodavo vis nauja šukuosena (turbūt labiausiai ji mėgdavo eksperimentuoti su savo plaukais). Būdama vaikas, aišku, ją mėgdžiodavau, mėgdavau raustis jos papuošalų dėžutėse, apžiūrinėti kosmetiką ir uostyti jos kvepalus. Atrodo, ir dabar jaučiu jos prancūziškų kvepalų, kurių kažkaip sugebėjo gauti iš užsienio gūdžiu sovietmečiu, dvelksmą, ir nors mamos dešimt metų nebėra, dar ir dabar ta dėžutė (jau nekalbu apie buteliuką) saugo prisiminimą apie mamos mėgtus vakarinius kvepalus.

Būdama paauglė, vienu metu net nešiojau mamos retro stiliaus drabužius (mano mokyklos laikų draugė Aušra turbūt ir dabar prisimena kobalto spalvos kliošines kelnes, kurias labai mėgau), deja, daugumą jų taip perdariau ir sukarpiau, kad vėliau, matyt, nusivylusi savo siuvėjos-dizainerės sugebėjimais, juos išmečiau. Šiandien apie tai pagalvojus man vis dar nudiegia paširdžius – dievulėliau, ką aš padariau! Kai vėl madingi tapo vintažiniai drabužiai, mano sielvartas dar sustiprėjo – mama turėjo be galo stilingų drabužių, būčiau paveldėjusi tokį garderobą ir mamą prisiminusi juos nešiodama…

Turiu išsaugojusi vieną niekutį, kuriuo, būdama vaikas, neapsakomai žavėjausi, ta segė man atrodė tarsi kokia deimantinė – taip blizgėdavo tie stikliukai! Prisiuvau ją prie veltinės delninės, apie kurią pasakojau žiemos atradimuose, ir kaskart su nekantrumu lauksiu žiemos, kad galėčiau ja džiaugtis.

2

Ines de la Fressange

Tikros paryžietės etalonas: stilingi kokybiški drabužiai, reikalingi akcentai sudėlioti ten, kur ir reikia, aksesuarai nepriekaištingai dera, šukuosena moderni ir nereikalauja daug dėmesio, avalynė – patogi. Jos prancūziškumas tiesiog šviečia iš tolo! Prieš Kalėdas išleistoje fantastiško grožio ir kokybės knygoje „Paryžietė“ ji išdėsto ir savo, o kartu ir visų prancūzių, rengimosi principus: vengti vientisos aprangos; blizgučių; derinti brangius drabužius su ne tokiais brangiais; ignoruoti madą, tačiau visada nešioti bent vieną detalę, parodančią, kad seka tendencijas; kurti laisvą stilių nebijant atrodyti nemadinga ir nusižengti taisyklėms (pilkas kašmyro megztukas, mėlyni džinsai, „Converse“ sportinukai arba vintažiniai ilgaauliai batai) – ne veltui sakoma, kad paryžietės ne seka, o diktuoja madą; paryžietė nepakenčia drabužių, kuriuos visi dėvi; vilkėti tik tai, kas tinka, o ne tai, kas madinga; nebijoti eksperimentuoti (pvz., ant vakarinės suknelės užsimesti nedidelį vilnonį megztuką, ant trumpos šifono suknelės vilkėti striukę, užsirišti du šalikus vieną ant kito, užsijuosti du diržus, derinti senus aptrintus džinsus su šilkine palaidine ir pan.). O savo spintoje privalu turėti: švarką (panašų į klasika tapusį „Yves Saint Laurent“ su atlasine apykakle), lietpaltį (be jokios konkurencijos – „Burberry“), mėlyną megztinį, marškinėlius, mažą juodą suknelę, kokybiškus džinsus, odinį švarką, balerinų batelius.

3

Alexa Chung

(vintažinius drabužius ji meistriškai derina su naujausių kolekcijų modeliais, vienodai myli ir „Chanel“, ir „Zara“, net vilkėdama paprasčiausius džinsinius šortus (jos dievinamas drabužis) ir marškinėlius atrodo stilingai). Tikra fashionista (nors tvirtina, kad mados tendencijų nesivaiko, vilki tik tai, kas tinka ir patinka), kurios stilių kopijuoja milijonai merginų (be to, ji turi ir „oficialų“ stiliaus ikonos statusą, kurį pelnė britų mados apdovanojimuose (British Fashion Awards); jos „garbei“ „Mulberry“ sukūrė rankinę, kurią ir pavadino jos vardu). Mano svajonių sąraše yra ir šios darbštuolės knyga madinguolėms „It“. Pamenu, kažkada panašiai troškau I. de la Fressange „Paryžietės“, kuri tuo metu dar buvo išleista tik prancūziškai, o po poros metų – voilà! – pasirodė lietuviškas jos leidimas. Kas žino, gal panašiai nutiks ir su Alexos knyga?

4

Keira Knightley

Esu girdėjusi, kad ji per liesa, kad jos išsišovę skruostikauliai negražūs, o lūpos per siauros, bet man ji – grožio etalonas. Gražus net jos akcentas. Ją mėgsta ir patys britai – gražiausių pasaulio moterų per pastaruosius dešimt metų dešimtuke Keirai buvo septinta. Bet pati K. Knightley – labai savikritiška: ji nemėgsta savo veido išraiškos ir norėtų būti panaši į… Sienną Miller.

5

Florence Welch

Turbūt todėl, kad ji irgi raudonplaukė :-). Jos ekscentriškumas kažkaip dera su savotiška romantika. O deriniuose visuomet esama kažkokios „razinos“, neleidžiančios nuo jos atitraukti akių. Dažniausiai ji vilki ką nors vintažinio, bet atrodo stulbinamai šiuolaikiškai.

6

Uljana Sergejenko

Šių laikų Ana Karenina, sugebanti derinti nesuderinamus dalykus. Kaskart ši rusaitė vis kitokia, gali nesunkiai įkūnyti bet kokį vaidmenį. Beje, ji pati kuria madą – ir pastaroji aukštosios mados (hm…) kolekcija tiesiog nereali! Kaip ir ji pati – ši babuška turi kažkokio aristokratiško žavesio.

7

Renata Mikailionytė

Iš lietuvių mano akį visuomet traukia Renata Mikailionytė, ypač jos japoniškas minimalizmas, šiek tiek per dideli vyriško stiliaus drabužiai ir meniška natūra. Ji viena iš tų moterų, kuriai paklūsta drabužiai, o ne ji – drabužiams. Neseniai Renata pradėjo kurti savo kolekcijas, kurios be galo sėkmingai perkamos (tikiuosi, taip pat sėkmingai bus toliau ir kuriamos).

8

Jūratė Skrudupaitė

Dar viena prancūzaitė nuo galvos iki kojų, tik šįkart – lietuvė. Gaila, kad Jūratės nuotraukų internete taip mažai (kaip, beje, ir kitų stilingų lietuvaičių). O radusi spaudoje, jas išsikerpu ir prisisegu savo įkvėpimų lentoje – taip gražu į šią rafinuotą „provincialę“ (pagal jos salono pavadinimą) žiūrėti… Ji galėtų išleisti savo patarimų knygą su nuotraukomis – turėtų pasisekimą, net neabejoju!

9

Indrė Valantinaitė

Poetė ugninėm garbanom. Ir stilius jos toks pat – poetiškas, romantiškas, intelektualus, bet nenuobodus. Įsivaizduoju ją vilkinčią veik vien sukneles, bet esu mačiusi ir su džinsais, konversais bei… pinta rankine. Beje, ji nuostabi poetė!

10

Aurelija Tamulytė

Kerinti ir paslaptinga, aktorė Aurelija Tamulytė visur atkreipia į save dėmesį. Kaip ir jos stilius krenta į akis ir seka kažin kokias jai vienai žinomas istorijas iš praeities. Šios moters garderobe daugybė vintažinių drabužių ir aksesuarų. O kaip meistriškai ji juos derina su dabar madingais daiktais! Pastebėjau, kad labai mėgsta diržus. Nevengia ir žirklėmis pasidarbuoti, kad iš kokio seno drabužio sukurtų kažką netikėto.