Parfumerinė patirtis: kaip aš ir Aistis man kvepalus kūrėme

Tiksliau, kūrė Aistis, o aš buvau tik „pritariančioji“ nosis. Taip gimė nuostabus parfumerinis kūrinys, apie kurį tuoj tuoj viską papasakosiu.

Tiems, kurie nežino (nors, po teisybei, netikiu, kad tokių dar yra): aktorius Aistis Mickevičius jau ne vienerius metus domisi nišine parfumerija, o šį rudenį jo įkurtas prekių ženklas „FUMparFUM“ mini trejų metų sukaktį. Ta proga savo feisbuke pasidalijau šia džiugia žinia, et voilà, laimėjau galimybę pas Aistį susikurti individualius kvepalus, kurios vos nepražiopsojau (šiais laikais, jei nori būti, turi visada būti feisbuke :-)). Bet tai ilga istorija… Aš taip seniai norėjau kokių nors Aisčio kvepalų, kad, matyt, juos tiesiog prisišaukiau. Be to, visas šis kvapnus stebuklas įvyko prieš pat mano vaiko gimtadienį, kai jau buvo laikas įgyvendinti pernai užgimusią tradiciją per jo gimtadienį pasidovanot kokius nors žiauriai patinkančius kvepalus.

Kvepalų kūrimas prasideda nuo klausimyno, kurį susitikimo išvakarėse man atsiuntė Aistis. Tik iš pirmo žvilgsnio klausimai atrodo paprastučiai, kaip antai, kiek jums metų, esate vyras ar moteris, koks muzikos žanras, gėlės jums labiausiai patinka ir pan. Kur kas sudėtingiau pasirodė įsivaizduoti trokštamą kvapą (kokiam paros ir metų laikui jis skirtas, kokia spalva jį geriausiai apibūdintų, ir pan.): ryte man viskas atrodė jau kitaip. Tvirtai žinojau viena – mano kvepalai turi kvepėti kava arba rožėmis.

Įveikti klausimus pasirodė ne taip jau paprasta… Žinojau viena: mano būsimieji kvepalai turi kvepėti kava arba rožėmis

Žodžiu, anketoje reikia sužymėti jums patinkančius kvapus, jei žinote, kvapiąsias medžiagas, naudojamas parfumerijoje, kokie kvapai jums artimiausi – sunkūs ar lengvi, vaisiniai ar gėliniai, saldūs ar kartūs, šilti ar šalti, ir t. t., ir pan. Šią anketą Aistis išsistudijuoja, ir kvepalų kūrimas prasideda.

Susitikome nedidukėje, bet jaukioje A. Mickevičiaus kvepalų laboratorijoje. Kaip ir tikėjausi, joje kvepėjo kvepalais. Tiksliau, gal net ne kvepalais, o esencijomis. Mane pasitinka baltu chalatu vilkinti Aisčio padėjėja Rūta, ir akimirką sustingstu iš siaubo, pasijutusi tarsi odontologo kabinete. Laimė, kvepia čia laime, o ne baime :-). O kai geroji Rūta sulakstys kavos, pakvips dar ir ja.

Ant vienkartinio kavos puodelio buvo parašyta „Good inside“. Pamaniau, šis apibūdinimas labai tinka ir A. Mickevičiaus buteliukų turiniui nusakyti

Netrukus ir Aistis apsivelka baltąjį gydytojo drabužį ir jau niekuo nebeprimena A. Mickevičiaus aktoriaus ar radijo laidų vedėjo (buvusio, by the way). Atrodo toks rimtas ir susikaupęs… Pastudijuoja anketą ir pradeda dėlioti prieš mane buteliukus su kvapiosiomis esencijomis. Paaiškina, kad į vieną pusę sudėčiau tas, kurios patinka, į kitą – nosiai neįtikusias esencijas.

Procesas užtrunka: Aistis vis traukia ir traukia naujus butėlaičius, o man skaniai kvepia ir grybai, ir figos, ir obuoliai, ir heliotropinas, ir net tabakas. Aistis juokiasi, kad jei iš visų jų sumaišytume kvepalus, jie gali man ir nepatikti :-). Todėl parfumerinius eksperimentus atidėjome kitiems laikams, o šį kartą nutarėme, kad kursime kvepalus ir rožių ir kavos, dviejų šiuo metu man labiausiai patinkančių parfumerinių komponentų, kurie, pasirodo, visai gerai draugauja tarpusavyje.

Iš kiek daugiau kaip 50 esencijų išsirinkau 21 patikusią (tarp jų buvo baltasis muskusas, heliotropinas, žalieji abrikosai, mangai, figos, oda, zomša, cinamonas, kolumbietiška kava, vanilė, kardamonas ir, žinoma, rožės). Tada iš jų Aistis padėjo atsirinkti tas, kurios labiausiai viena su kita derėtų arba subtiliai papildytų būsimą kompoziciją.

Mano išsirinktos esencijos

Paprastai aromatą sudaro 10–15 kvapiųjų komponentų. Daugiausia Aistis yra maišęs 30, tačiau tai jau parfumerinis iššūkis. Beveik visada rezultatas būna puikus, jei žmogus gerai žino, kokie kvapai jam patinka. Pavyzdžiui, aš :-D. Atėjau ir sakau: kava arba rožės.

Kareivėliai, išsirikiuot!

Į šią stilingą juodą knygelę Aistis rašosi kvepalų receptus ir formules

Ką žymi šioje, nežinau, bet Paryžius yra Paryžius, jam negaliu atsispirti, visur jį matau 🙂

Pasiruošimas darbui. Ir – vaje! – instrumentai

Dr. A. Mickevičius 🙂

Va, kaip viskas vyksta

Dievaži, ir jis buvo teisus! Kava ir rožės dera nuostabiai! Įmaišęs po naują sudedamąją dalį, duodavo pauostyti, įvertinti, o pats į juodąją užrašų knygelę užsirašydavo, ką, su kuo ir kiek maišė, ir kaskart kvapas atrodė nuostabesnis ir nuostabesnis…

Kaskart įmaišęs po naują esenciją, net jei jos tik lašas, Aistis duodavo pauostyti, kas išėjo

Be to, galima sakyti, kad, kaip ir dera madų blogo autorei, išsirinkau kvapą pagal naujausias tendencijas: gerdami kavą, įsišnekėjome, kad kvepalai su kava ateina į madą. O šiuo metu ant aukščiausios bangos – vaisiniai aromatai. Ypač populiarios įvairios uogos. Iš otkutiūro serijos: kvepalai šiandien maišomi net su tokiais prieskoniais, kaip salierai, peletrūnai, bazilikai. Bet šiandien mes apie kavą ir rožes.

Baigtas, mūsų aromatas man atrodė veik tobulas.

Tobula kompozicija, ar ne?

Pirmieji mano kvepalai, kuriuos nuo pirmo iki paskutinio lašo „susirinkau“ pati

Dabar jis turės ilsėtis dvi savaites, kol visos kvepalų sudedamosios dalys „susituoks“. Aistis parenka savo aromatams ir madingą išeiginį drabužį – žinoma, juodą. Buteliuką susuka į juodą šilko popierių ir iki „vestuvių“ apgyvendina juodoje dėžutėje.

Išeiginiai drabužiai

Mąstau, kaip pavadinti šią porelę: „Kava ir rožės“, „Kavos pertraukėlė“, „Rožinė kava“? Matyt, apsispręsiu po dviejų savaičių.

Spalio 15-oji, kavos ir rožių jungtuvių diena. Kvapas nebe toks rožinis, koks atrodė pirmą dieną, kai jį uosčiau Aisčio laboratorijoje panirusi į kavos ir rožių debesį. Per tas dvi savaites jis įgavo kažkokio, hm, smilkališkumo, kuris taip tinka rudeniui. Subrendo. Kvepalai tapo sunkesni, sakyčiau, jais galėtų drąsiai kvepintis ir vyriškis, tačiau savo esmės neprarado.

Aisti, neišmesk tų kvepalų recepto – norėsiu ir antro, ir trečio buteliuko!

P. S. Tebūnie „Kavos pertraukėlė“.