Ar motinystė gali būti madinga? Apie tai susimąsčiau „knygų kapinėse“ sužvejojusi apdulkėjusį dvylikos metų senumo „Moters“ numerį ir perskaičiusi jame straipsnį apie Marlene Dietrich. Jis buvo apie tai, jog pašėlusį praėjusio amžiaus 3 dešimtmetį (M. Dietrich aukso amžius) kino žvaigždės laikė nemadinga turėti vaikų. Atsivežusi į Holivudą iš Vokietijos dukrą, Marlene Dietrich pirmoji metė iššūkį čia madingoms tradicijoms.
Lemtinga moteris ir motina – šie du vaidmenys tarsi kažkaip „nelipo“ kino divai. Tačiau Merlene ne tik neslėpė dukters, bet dažnai kartu pozuodavo fotografams, pasakojo, kokia ji puiki motina, kaip sugeba skirti laiko ir dukrai, ir darbui. Gimus Mariai Rivai, aktorė rašė: „Namai be vaikų nėra tikri… Tik atsiradus vaiko lovytei, pasaulis atrodo kitaip, ir didžiausias dėmesys tenka jai.“
Kaip yra dabar? Juk ir šiuolaikinės garsios mamos, pozuodamos madingiems žurnalams su savo pilvukais, mėgsta pabrėžti, jog motinystė užaugino joms sparnus ir atvėrė kitokį pasaulį, o, be viso to, jos dar ir spėja motinystę suderinti su karjera. Ar tai apskritai įmanoma (nors, sutinku, savotiškai madinga)?
Per praėjusias Kalėdų atostogas skaičiau knygą „Ir kaip ji viską suspėja?“ (tik todėl, kad prieš tai pažiūrėjau filmą pagal šią knygą, kuriame vaidino Sarah Jessica Parker, ir norėjau įsitikinti, ar knyga tokia pat beviltiška, kaip ir filmas), ir suvokiau, kad būti ir tobulai mamai, ir energingai darbuotojai vargu ar įmanoma (tačiau vien jau iš principo verta pasistengti įrodyti, kad yra kitaip). Beje, toje pat knygoje aptikau ir kitą mane labai prajuokinusią mintį: „Berniukai šiais laikais nemadingi“. Taigi aš, rašanti (nors ir pripuolamai – dėl ko labai labai gailiuosi ir graužiuosi) madų blog’ą, greit turėsiu nemadingos lyties kūdikį :).
Kita vertus, jei žvaigždės anksčiau noriai visam pasauliui demonstruodavo savo pilvus ir kūdikius, už milijonines sumas pozuodamos su jais ant žurnalų viršelių, tai dabar vis dažniau vengia tai daryti arba jei ir daro, tai ne taip skubotai: pirmąsias savo įpėdinių nuotraukas išplatina šiems jau ūgtelėjus (hm, prisiminiau Beyoncé, kuri kelių savaičių mažosios Blue Ivy nuotraukas išplatino specialiai sukurtame interneto puslapyje – ir visai už dyką! – ir beveik noriu atsiimti savo žodžius) arba apskritai nesileidžia į jokias kalbas su fotografais ir populiarių žurnalų redaktoriais. Viešinti ar ne naujienas apie savo gimusį vaiką – tai jau kitas klausimas, tačiau viešai propaguojama motinystė savotiškai žavi.
Apskritai nėščios moterys man – be galo gražu, jos spinduliuoja kažkokį nežemišką moteriškumą (pati save per visą nėštumą veidrodyje apžiūrinėjau beveik kasdien ir, nekukliai prisipažinsiu, jaučiausi labai graži), ir jei man kas siūlytų nusifotografuoti besilaukiančiai kokio nors žurnalo, pavyzdžiui, „Vogue“ ar „Elle“ viršeliui, tikrai neatsisakyčiau 🙂 (labiausiai besilaukdama apgailestauju dėl to, kad beveik neturiu „nėščių“ nuotraukų – o juk to laiko niekada nebeatsuksi, – ir beveik gailiuosi, jog nesidariau tų madingų nėščiųjų fotosesijų).
Taigi motinystė, man regis, negali būti niekaip susijusi su jokiomis „mados tendencijomis“ – reikia džiaugtis, jog likimas apskritai tau suteikė progą tapti motina (nesvarbu, madinga ar ne). Mada ateina ir praeina, o štai nemadingos ar madingos lyties kūdikį „įsigyji“ visam gyvenimui.
Šio rytmečio mano skaitinys prie kavos tai tik patvirtina: straipsnyje apie pakaitinę motinystę rugpjūčio mėnesio žurnalo GEO numeryje teigiama, kad kas šešta pora Europoje, norinti susilaukti vaikų, lieka bevaikė. Manoma, kad dėl aplinkos taršos mažėja vyrų vaisingumas, be to, vis daugiau moterų nori siekti iš pradžių karjeros ir tik vėliau planuoja daryti pertrauką ir galvoti apie vaikus. Tarybiniais laikais tokios gimdyvės kaip aš jau būtų laikomos papelijusiomis, o dabar gimdyti trisdešimties ar vėliau tapo savotiška norma. Tai patvirtina ir Jungtinių Tautų statistika: Vakarų valstybėse vidutinis moters, gimdančios pirmą vaiką, amžius – trisdešimt ir daugiau (dažna prancūzė pirmą vaiką gimdo po 35-erių, maždaug kas antras vaikas gimsta ir vyresnei negu 35-erių britei, o aktorės Nicole Kidman, Julianne Moore, Courteney Cox-Arquette motinystės džiaugsmą patyrė po 40-ties). Lietuvoje, Statistikos departamento 2010 metų duomenimis, vidutinis pirmakartės gimdyvės amžiaus vidurkis – 28,9 metai. Tačiau yra ir kitas lazdos galas: vis dažniau pasigirsta kalbų, kad kai kurioms vyresnėms negu trisdešimties moterims jau gali prasidėti menopauzė! Taigi susilaukti atidėlioto kūdikio gali būti per vėlu. Tokia štai motinystės melancholija Vakaruose…
***
Kad įrašas nesibaigtų tokia melancholiška nata, pasidalinsiu portale vogue.com sužvejotu klausimų, kurie labiausiai erzina ir vargina nėštukes, sąrašiuku (man labai patinka etiketo skyrelis šiame tinklalapyje, o surinkti klausimai ir replikos nėščiosioms tokie taiklūs, jog panorau jais pasidalinti ir su jumis – būsimomis ir esamomis nėštukėmis, kad žinotumėte, jog ne jus vieną tai nervina :), esamų ir būsimų nėštukių draugams ir giminiečiams, kad tokių klausimų ne(be)uždavinėtumėte). Straipsnyje rašoma, kad besilaukdama moteris išgirsta daugiausia netaktiškiausių ir šiurkščiausių klausimų (ypač iš menkai pažįstamų žmonių). Iš savo patirties galiu patvirtinti, kad vienas dažniausių ir labiausiai atsibodusių klausimų yra „Ar jau žinot, kas bus?“. Ar iš tiesų tokia svarbi yra būsimo vaiko lytis? O gal aplinkiniai tiesiog nežino, ko daugiau galima paklausti? Įdomu, ar yra kur nors rekomenduotinų klausimų nėščiosioms sąrašas? Jei ne, reikės apie tokį pagalvoti ir paskelbti savo blog’e. Gal tie klausimai taptų madingi ir nebereikėtų uždavinėti šių?
– Ar jis planuotas?
– Ar tu to norėjai?
– Kiek laiko judu jau susituokę?
– Kaip jis sureagavo, kai pasakei, kad laukiesi?
– Ar jau išsirinkote krikšto tėvus?
– Ko laukiatės?
– O gal laukiatės dvynių? Tikrai ne?
– Ar žadi maitinti krūtimi?
– Ketini greit grįžti į darbą? Tikrai? Lažinamės, kad negrįši.
– Oi, tu nežinai, kas tavęs laukia…
– Dar nepagimdei?
– Tikiuosi, nepradėsi dabar (čia) gimdyti? (Dažniausiai liftuose sakoma frazė.)
– Tai niekis! Kai aš buvau nėščia…
– Kiek svorio gydytojas tau patarė priaugti?
Beje, vogue.com rašo, kad tėra vienintelė iš tiesų mandagi frazė, išgirdus žinią, jog kažkas laukiasi: „Sveikinu.“
Būtų dar gražiau, jeigu tos nėščios įžymybės nesistengų atrodyti seksualios būdamos nėščios. Vat tada ir pamatytumėme tikrąjį moteriškumą ir mėgavimąsi motinyste.