Balandis man visuomet būna dovanų mėnuo. Toks žavingas laikas, kai gali sau leisti truputį daugiau.
Lietpaltis „Marks & Spencer“ | Denimo marškiniai „J. Crew“ | Tiulio sijonas „Essentiel Antwerp“ | Sam Wasson knyga „Penktasis aveniu: penktą valandą ryto“ | „Avène“ purškiamasis terminių šaltinių vanduo „Thermal Spring Water“ | „Talika“ blakstienų augimą skatinantis serumas „Lipocils Expert“ | „Chanel“ „CC Cream SPF50“ (atspalvis Nr. 20, Beige) | Lūpų dažai „Lancôme“ „L‘Absolu Rouge“ (Nr. 153) | Tropinių vaisių skonio „Red Bull“ | Savo batelių „Prêt-à-porter Damart“ nuotraukos neradau | Loaferai „5th Avenue“ | „Balenciaga“ kvepalai „Rosabotanica“
Mintyse turėjau tokį norų sąrašiuką, ir kai kas iš jo išsipildė. O buvo ir praradimų… Taip džiaugiausi savo „Miss Dior“ plaukų kvepalais praėjusį mėnesį, kad jie ėmė ir prašapo – dingo tiesiai iš rankinės… 🙁 Tačiau Paryžiuje likimas lėmė 33-aisiais gyvenimo metais atrasti TĄ savo kvapą. Kai netikėtai pasipurškiau jo ant rankos, vaikščiodama po Eliziejaus laukus kvepėjau savimi ir supratau – man reikia tuos kvepalus turėti. Esu, matyt, truputį ragana, nes tas troškimas galėjo tuoj pat ir išsipildyti: į tą parduotuvę nebegrįžau, nes turėjau grįžt į viešbutį, o ir kainos nepažiūrėjau, tačiau mažyčių gatvelių raizgalynėje netikėtai užsukau į mažytę, niekuo neišskirtinę kosmetikos prekių ir parfumerijos krautuvėlę ir išgirdau save sakančią: „Bonjour, gal turite tokių ir tokių kvepalų?“ Pardavėja iš lentynos ištraukia manuosius kvepalus, sako, labai gera kaina dabar, ir iš tiesų – 15 eurų pigesni, o ir talpa didelė. Žinot, ką aš padariau? Pasakiau, kad pagalvosiu ir… išėjau be savo kvepalų!
Nežinau, kas man tąkart pasidarė, bet buvau įsitikinusi, kad rankiniame bagaže negaliu skraidint dviejų didelių butelių kvepalų, o važiavau iš kvepalų pristatymo, jau supakavusi 80 ml talpos kvepalo. Žinoma, grįžusi ir atsitokėjusi kitur jų neradau, internetu pirkti kvepalai manęs neįkvepia, tad lauksiu kitos progos (kuri galbūt jau tuoj tuoj pasitaikys). Tuos kvepalus įdėjau į atradimus todėl, kad tai tikrai buvo didelis atradimas (mažai kvepalų man nuoširdžiai, iš tikrųjų patinka), be to, nesilioviau apie juos galvojusi visą mėnesį…
Apskritai šį mėnesį galiu pavadinti laukimo ir kažin kokių vilčių mėnesiu, bet stebuklas neįvyko: jaučiausi netgi bjauriau nei visada, turėjau skubiai reabilituot savo vidinį vaiką ir kažkaip bandyt vaduotis iš chaoso, todėl ir iš blogo buvau dingusi: viskas atrodė beprasmiška, nereikalinga… Į raudonąją įkvėpimų knygelę rašinėjau visokius briedus, o kartais neprisiversdavau parašyt nieko. Visiška velniava. O klaikiausiai turbūt jaučiausi savo gimtadienio dieną. Anyway. Daina dabar ne apie tai.
Nuo savigailos gelbėjo trumputės atostogos ir darbas, kurio niekaip negalėjau ignoruot. O dar – koralų spalvos Indijoje pagamintas tiulio sijonas, kurį nusipirkau vos už eurą. Dabar jis mano geros nuotaikos užtaisas: kažkaip viskas lengviau sekasi, kai jį vilkiu. Kol kas namie iš jo neišlendu, netgi naktį rašiau tekstą jį specialiai apsivilkusi savo herojės „garbei“, o paskui ir užmigau. Kur nors jį parodysiu, pažadu, o į atradimų koliažą įklijavau panašiausią.
Labai džiaugiuosi ir kitu nerealiu pirkiniu (beje, už nepilnus keturis eurus!) – originaliais „J. Crew“ denimo marškiniais. Nešioju juos visur, kur tik galiu, derinu kaip tik šauna į galvą, ir vis tiek būna gerai. Va, ką reiškia geras daiktas.
Praėjusį mėnesį neišlipau iš kedų, o šį atradau nerealiai patogius minimalistinius tamsiai mėlynus „Prêt-à-porter Damart“ sportinio stiliaus batelius. Visiškai nauji, iš „Mados angaro“ Savanorių pr., trys eurai su centais. Bet užvis nuostabiausias atradimas buvo sesės laivutės „5th Avenue“, kurias ji pas mane paliko vieną vakarą mainais už guminius botus. Nors mainai turėjo būt laikini, o jos laivutės tą dieną, kai turėjau jas perduot teisėtai šeimininkei ir, taupydama vietą rankinėje, nutariau jas atnešt ant nuosavų kojų, žiauriai nutrynė kojas, jos taip stebėtinai prisiderino prie mano stiliaus, kad kažkaip liko ant mano kojų neribotam laikui :-).
Šio mėnesio dažniausiai naudojamos grožio priemonės – „Chanel CC Cream“ su SPF50 ir „Talika“ blakstienų augimą skatinantis serumas „Lipocils Expert“. Po 28 dienų blakstienos turėtų atrodyti kaip tankus miškas. Kad jos ilgesnės – faktas, tik nežinau, taip yra todėl, kad jos tikrai paaugo nuo šio serumo (tiesa, jį naudoju tik vakarais, prieš miegą, o ne dukart per dieną, kaip rekomenduojama), ar todėl, kad blakstienų tušas daro stebuklus (vis dar tas pats „Benefit“, nurungęs net garsųjį „Lancôme“ „Hypnôse Drama“). Skaičiau, kad šį serumą naudoja ir aktorė Cate Blanchett.
Šį mėnesį turbūt nė karto nebuvau pasidažiusi lūpų raudonai, tačiau oranžinis „Lancôme“ „L‘Absolu Rouge“ dirbo visu etatu.
Šio įrašo turbūt nebūčiau įveikusi be „Red Bull“. Sparnų jis nesuteikė, bet susikaupt ir pabaigt, ką užsibrėžusi, padėjo. Specialiai vasarai sukurtas tropinių vaisių skonio redbulis geltonoje skardinėje man tapo tikru džiaugsmu (ir išsigelbėjimu, nes šį mėnesį jo griebiausi dažnokai, kad spėčiau padaryt viską, ką turėjau ar buvau suplanavusi), nes neturi to specifinio taurino skonio. Nors spalviškai į koliažą labiau būtų tikęs, aišku, rožių limonadas 🙂 – šio balandį irgi netrūko, juk švenčiau savo gimtadienį! Nors labiausiai man dabar patinka „pavasario vanduo“ iš „Avène“. Jį geriu ne aš, o mano oda, ir labai juo džiaugiasi. Be galo smagi priemonė, kai norisi atgaivinti veidą. Purškalioju, kada tik sugalvoju, ir man taip patinka ta migla! Net neabejoju, atšilus orams jis persikraustys į mano rankinę.
Maloniai gaivaus pavasario (karštis odai nesveika)! Susitiksim jau visai greit, gegužę.
