Tiksliau, kūrė Aistis, o aš buvau tik „pritariančioji“ nosis. Taip gimė nuostabus parfumerinis kūrinys, apie kurį tuoj tuoj viską papasakosiu.
Žodžiu, anketoje reikia sužymėti jums patinkančius kvapus, jei žinote, kvapiąsias medžiagas, naudojamas parfumerijoje, kokie kvapai jums artimiausi – sunkūs ar lengvi, vaisiniai ar gėliniai, saldūs ar kartūs, šilti ar šalti, ir t. t., ir pan. Šią anketą Aistis išsistudijuoja, ir kvepalų kūrimas prasideda.
Netrukus ir Aistis apsivelka baltąjį gydytojo drabužį ir jau niekuo nebeprimena A. Mickevičiaus aktoriaus ar radijo laidų vedėjo (buvusio, by the way). Atrodo toks rimtas ir susikaupęs… Pastudijuoja anketą ir pradeda dėlioti prieš mane buteliukus su kvapiosiomis esencijomis. Paaiškina, kad į vieną pusę sudėčiau tas, kurios patinka, į kitą – nosiai neįtikusias esencijas.
Mano išsirinktos esencijos
Paprastai aromatą sudaro 10–15 kvapiųjų komponentų. Daugiausia Aistis yra maišęs 30, tačiau tai jau parfumerinis iššūkis. Beveik visada rezultatas būna puikus, jei žmogus gerai žino, kokie kvapai jam patinka. Pavyzdžiui, aš :-D. Atėjau ir sakau: kava arba rožės.
Be to, galima sakyti, kad, kaip ir dera madų blogo autorei, išsirinkau kvapą pagal naujausias tendencijas: gerdami kavą, įsišnekėjome, kad kvepalai su kava ateina į madą. O šiuo metu ant aukščiausios bangos – vaisiniai aromatai. Ypač populiarios įvairios uogos. Iš otkutiūro serijos: kvepalai šiandien maišomi net su tokiais prieskoniais, kaip salierai, peletrūnai, bazilikai. Bet šiandien mes apie kavą ir rožes.
Baigtas, mūsų aromatas man atrodė veik tobulas.
Dabar jis turės ilsėtis dvi savaites, kol visos kvepalų sudedamosios dalys „susituoks“. Aistis parenka savo aromatams ir madingą išeiginį drabužį – žinoma, juodą. Buteliuką susuka į juodą šilko popierių ir iki „vestuvių“ apgyvendina juodoje dėžutėje.
Mąstau, kaip pavadinti šią porelę: „Kava ir rožės“, „Kavos pertraukėlė“, „Rožinė kava“? Matyt, apsispręsiu po dviejų savaičių.
Spalio 15-oji, kavos ir rožių jungtuvių diena. Kvapas nebe toks rožinis, koks atrodė pirmą dieną, kai jį uosčiau Aisčio laboratorijoje panirusi į kavos ir rožių debesį. Per tas dvi savaites jis įgavo kažkokio, hm, smilkališkumo, kuris taip tinka rudeniui. Subrendo. Kvepalai tapo sunkesni, sakyčiau, jais galėtų drąsiai kvepintis ir vyriškis, tačiau savo esmės neprarado.
Aisti, neišmesk tų kvepalų recepto – norėsiu ir antro, ir trečio buteliuko!
P. S. Tebūnie „Kavos pertraukėlė“.
The accident of finding this post has brenetighd my day